Grybavimas yra populiarus ir mėgstamas užsiėmimas Lietuvoje, tačiau su juo susijusi rizika dažnai nuvertinama, o pasekmės gali būti tragiškos. Gydytojas toksikologas Linas Zdanavičius įspėja, kad net ir patyrę grybautojai, o ypač vyresnio amžiaus žmonės, kaip dažnai pasitaiko Dzūkijos regione, neretai apsinuodija pavojingais grybais. Vienas iš jų – nuodingoji žalsvoji musmirė, kuri gali sukelti kepenų negrįžtamą pažeidimą ir mirtį per kelių dienų laikotarpį.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba primena, kad Lietuvoje yra apie 400 grybų rūšių, iš kurių maždaug 40 priskiriami nuodingiesiems. Žalsvoji ir blyškioji musmirės priskiriamos prie pavojingiausių, nes jų nuodai stipriai veikia kepenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Gydytojai turi specialius priešnuodžius, tačiau efektyvus gydymas įmanomas tik laiku kreipiantis į medikus.
Dažniausios apsinuodijimų priežastys ir simptomai
Linas Zdanavičius atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių apsinuodija ne tiek dėl tiesioginių nuodų veikimo, kiek dėl to, kad grybai yra sunkiai virškinami ir dažnai valgomi kartu su riebiais produktais, tokiais kaip grietinė ar spirgučiai. Tokie deriniai gali skatinti sunkų virškinimo traktuko uždegimą – pankreatitą, kuris savo ruožtu būna sunkiai gydomas ir gali sukelti komplikacijų.
Grybuose esančios medžiagos – chitinas, kurio žmogaus organizmas nesuvirškina, todėl aplink šiuos maisto produktus susidaro papildomas krūvis virškinimo sistemai. Dėl to po valgio gali pasireikšti pykinimas, pilvo skausmai, vėmimas ar viduriavimas, kurie dažnai klaidingai interpretuojami kaip apsinuodijimo požymiai. Tačiau tikrieji sunkūs simptomai, tokie kaip stiprus silpnumas, kepenų funkcijos sutrikimas ir sunkus dehidratacijos laipsnis, gali pasireikšti ne iš karto, o po keliolikos valandų ar net paros.
Ką daryti įtariant apsinuodijimą?
Gydytojas pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė yra nerinkti ir nevalgyti nepažįstamų arba abejotinų grybų.
Jei kyla nors menkiausias įtarimas dėl grybo saugumo, geriau jį išmesti. Simptomai gali atsirasti po kelių valandų, o pavojingiausių nuodingųjų atveju – net po 12–18 valandų. Tokiu atveju būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, kurie gali atlikti reikiamus tyrimus ir pritaikyti tinkamą gydymą.
Ne mažiau svarbu paminėti, kad vyresnio amžiaus žmonių organizmas yra imlesnis toksinams, o jų atsparumas lėtai atstatytoms organų funkcijoms yra mažesnis. Todėl močiutės ar senyvo amžiaus grybautojai turi būti itin atsargūs, vengti rizikuoti ir pasitarti su specialistais.
Klaidos, kurios gali pakenkti dar labiau
Viena iš jas atkartojamų klaidų – neracionalus skrandžio plovimas savigydos tikslais. Pasak Lino Zdanavičiaus, tai gali sukelti elektrolitų balansą sutrikdančias problemas, net traukulius ar sąmonės praradimą. Geriausia, įtariant apsinuodijimą, nedelsti ir iš karto skambinti į Apsinuodijimų kontrolės centrą arba kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Praktiniai patarimai grybautojams
VVKT specialistai rekomenduoja rinkti tik gerai pažįstamus grybus, gerai juos nuplauti ir valyti, vengti rinkti grybus prie intensyvaus eismo kelių, jei įtariama senatvė ar bloga būklė – jų nevalgyti. Taip pat labai svarbu maistą, pagamintą iš miško grybų, suvartoti kuo greičiau, o konservuotus grybus laikyti tinkamose sąlygose (ne aukštesnėje negu 6 laipsnių temperatūroje) ir ne ilgiau nei pusmetį.
Apie kiekvieną įtariamą apsinuodijimą rekomenduojama greitai informuoti specialistus, kurie visą parą konsultuoja skambinančiuosius ir suteikia profesionalią pagalbą. Atidumas, atsargumas ir žinios – pagrindiniai raktai į saugų grybavimą ir sveiką grybų vartojimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.