Lapkričio 19-ąją minima Tarptautinė vyrų diena. Šia proga šeimos gydytojas Ignas Klėjus atkreipia dėmesį į rimtą problemą – Lietuvos vyrai pernelyg retai rūpinasi savo sveikata ir laiku nesikreipia į medikus. Statistikos duomenys rodo, kad vyrų sveikatos rodikliai Lietuvoje yra vieni prasčiausių tarp Europos šalių. Vyrai mūsų šalyje vidutiniškai gyvena beveik dešimtmetį trumpiau nei moterys, o sveiko gyvenimo trukmė siekia vos 58,9 metų, o tai yra ženkliai mažiau nei daugelyje kitų Europos valstybių.
Pasak I. Klėjaus, tokie skaičiai ne tik atspindi sveikatos priežiūros sistemų bei visuomenės galimybes, bet ir atskleidžia specifinius vyrų elgesio modelius. Vyrai dažnai ignoruoja pirmuosius ligų požymius, vengia reguliarių sveikatos patikrinimų ir nepakankamai imasi veiksmų, kad užkirstų kelią sunkioms ligoms. Tai lemia, kad dauguma sunkių sveikatos sutrikimų, tokių kaip plaučių, storosios žarnos, kepenų ar skrandžio vėžys, diagnozuojami vėlai, o prostatos ligos išlieka ypač vyrams būdingos rizikos sritys.
Vyrų sveikatos problemų priežastys ir pasekmės
Be auglių ligų, vyrai itin dažnai susiduria su širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios pasireiškia apie dešimtmetį anksčiau nei moterims. Viena svarbi priežastis yra vyriški elgesio stereotipai, kurie vertina rūpinimąsi sveikata kaip silpnumo ženklą. Dėl to vyrai linkę „ištverti“ simptomus, laukdami, kol jie praeis savaime, o tai dažnai užkerta kelią ankstyvam ligų aptikimui. Taip pat didelę įtaką daro žalingi įpročiai – rūkymas ir alkoholio vartojimas yra žymiai dažnesni vyrų tarpe.
Šios priežastys lemia, jog vyrų kreipimasis į gydytojus yra ženkliai retesnis nei moterų, o gydymą dažniausiai pradeda jau sunkių simptomų stadijose. Tai ne tik blogina gydymo prognozes, bet ir stipriai prisideda prie trumpo vidutinio vyrų gyvenimo amžiaus Lietuvoje.
Kokios galimos priemonės, skirtos pagerinti vyrų sveikatą?
Ignas Klėjus išskiria keletą svarbių aspektų, kurie galėtų padėti keisti esamą situaciją.
Vienas iš paprasčiausių, tačiau veiksmingiausių žingsnių – bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą pas šeimos gydytoją. Reguliarus sveikatos vertinimas leidžia ne tik įvertinti rizikos veiksnius, bet ir laiku diagnostuoti ligas, kurios dažnai pasireiškia dar tada, kai pacientas jaučiasi gerai.
Ypač svarbu, kad vyrams gausiai pasitaiko įvairių mineralų ir vitaminų trūkumų, tokių kaip vitamino D ar geležies stoka, kurie įtakoja bendrą savijautą, energijos lygį bei emocinę būseną. Ankstyvas šių problemų nustatymas ir sprendimas gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti nuovargio bei nerimo požymius.
Vyresniame amžiuje, maždaug nuo 45-50 metų, vyrams rekomenduojama reguliariai atlikti specifinius tyrimus – prostatos specifinio antigeno (PSA) testą, širdies ir kraujagyslių sistemos būklės vertinimą bei kepenų, inkstų ir skydliaukės funkcijų patikrinimus. Šie tyrimai leidžia laiku nustatyti rimtas ligas bei užkirsti kelią jų progresavimui. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į šeimos anamnezę – jei giminėje buvę ankstyvų širdies smūgių, insultų ar specifinių vėžio atvejų, profilaktiniai tyrimai turėtų būti pradėti anksčiau ir atliekami dažniau.
Sveikatos prieinamumo iššūkiai ir galimi sprendimai
Viena iš dažnai minimų priežasčių, kodėl vyrai vengia kreiptis į medikus, yra sudėtinga sistema ir ilgas laukimo laikas. Lietuvos draudimo tyrimas parodė, kad daugeliui vyrų (73 proc.) itin svarbi galimybė greitai patekti pas gydytoją. Deja, valstybinėse poliklinikose laukimo terminai dažnai siekia kelis mėnesius, o tai dar labiau demotyvuoja pacientus rinktis reguliarią profilaktiką.
Siekiant spręsti šią problemą, vis daugiau žmonių nusprendžia pasirinkti privačias sveikatos paslaugas arba mokamą sveikatos draudimą, leidžiantį gauti gydytojo konsultaciją vos per kelias darbo dienas. Tyrimas atskleidžia, kad pacientai, naudojantys privačias gydymo įstaigas, kur laukimo laikas yra daug trumpesnis, yra žymiai labiau patenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis.
Apibendrinimas: sveikatos priežiūros vertė vyrų gyvenime
Ignas Klėjus pabrėžia, kad nors vyrams tradiciškai būdingi tam tikri stereotipai, susiję su vyriškumo samprata ir rūpinimosi sveikata suvokimu, svarbu keisti požiūrį ir skatinti atsakingą asmeninę sveikatos priežiūrą. Reguliarūs vizitai pas šeimos gydytoją, profilaktiniai tyrimai ir gyvenimo būdo pokyčiai yra esminiai veiksniai, galintys reikšmingai pagerinti vyrų gyvenimo trukmę ir jos kokybę.
Rūpintis sveikata nėra silpnumo ženklas, tai yra atsakomybė už savo ateitį, galimybė ilgiau ir kokybiškiau gyventi bei būti svarbiais artimųjų žmonėmis – tėvais, seneliais, draugais. Tik aktyvus požiūris į sveikatą ir laiku imamasi priemonių gali sumažinti riziką susirgti sunkiomis ligomis ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę Lietuvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.