Daugelio lietuvių namuose pagrindinį vaidmenį vaidina dujinė viryklė. Nepaisant jos patogumo ir greito maisto gamybos, nauji Stanfordo universiteto mokslininkų tyrimai atskleidžia netikėtą ir rimtą pavojų sveikatai – šiame prietaise susidarantys garai gali skatinti kraujo vėžio, ypač leukemijos ir limfomos, vystymąsi.
Benzenas – slapčia kylančios rizikos šaltinis
Analizės metu, paskelbtos žurnale „Environmental Science & Technology“, mokslininkai nustatė, kad įjungus bet kurį dujinės viryklės degiklį ar įkaitinus orkaitę iki maždaug 177 °C (350 °F), patalpose esanti benzeno koncentracija gali net kelis kartus viršyti tabako dūmų, patiriamo pasyviai rūkant, lygį. Benzenas yra stiprus kancerogenas, kuris ne tik pažeidžia kvėpavimo takus, bet ir daro neigiamą poveikį kaulų čiulpams, didindamas tikimybę susirgti įvairių tipų kraujo vėžiu.
Ši cheminė medžiaga susidaro dėl degimo aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, dujinių viryklių liepsnose ar naftos perdirbimo gamyklų aplinkoje. Dėl to vykstančios cheminės reakcijos išskiria benzeną, kuris gali išlikti ore kelias valandas po viryklės naudojimo, paskleisdama pavojų visose namų patalpose – įskaitant miegamuosius, kur dažnas užterštumas lenkia tarptautinius leidžiamus normas.
Rizikos mastas ir pasekmės
Onkologė Jan Kirsch iš Kalifornijos pabrėžia: „Man sunku sugalvoti galingesnį leukemiją sukeliantį kancerogeną nei benzenas“. Ji pažymi, kad benzenas, aptinkamas namų aplinkoje, yra „labai stiprus“ kraujo ląstelių vėžio sukėlėjas, dėl kurio jau mirė žmonės. Specialistai pabrėžia, jog svarbu nekelti panikos, tačiau atkreipti dėmesį į šią riziką ir ieškoti būdų ją sumažinti, ypač informuojant visuomenę.
Remiantis tyrimu, su benzeno poveikiu susijęs pavojus išlieka net 6 valandas po dujinės viryklės naudojimo nutraukimo, o benzeno išmetimai iš dujinių viryklių ir orkaičių yra nuo 10 iki 50 kartų didesni nei naudojant elektrines virykles ar indukcines kaitlentes – pastarosios benzeno išvis neskleidžia.
Saugos priemonės ir alternatyvos
Vienas iš pagrindinių būdų sumažinti kenksmingų junginių koncentraciją – efektyvus patalpų vėdinimas. Tačiau, pasak tyrėjų, net ir geriausi gartraukiai negali visiškai neutralizuoti benzeno iš dujinių viryklių. Tai reiškia, kad reikėtų apsvarstyti alternatyvą, ypač jei problema aktuali namų ūkiuose, kur naudojama dujinė viryklė.
Įmonių ir vartotojų dėmesys turi persikelti link saugesnių, mažiau teršiančių technologijų diegimo, pavyzdžiui, elektrinių ar indukcinių kaitlenčių, kurios nekenkia aplinkai ir yra daug saugesnės gyventojų sveikatai. Tokiu būdu galėtume ženkliai sumažinti ilgalaikę pavojingų kancerogenų įtaką namų aplinkoje.
Apibendrinimas
Tyrimai ženkliai papildo esamas žinias apie dujinių viryklių keliamą riziką ir atkreipia dėmesį į itin rimtą kraujo vėžio pavojų, kylančią dėl benzeno išskyrimo. Dėl to visuomenė privalo būti geriau informuota apie galimas grėsmes ir skatinti atsakingą bei sveikesnį kasdienį elgesį virtuvėje. Svarbu suprasti, kad net paprasti buitiniai įpročiai gali turėti didelę įtaką mūsų ilgalaikei sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.