Vasarą, kylant temperatūrai, maudynių ir šuolių į vandenį sezonas prasideda visu pajėgumu. Tačiau ką daugelis suvokia kaip trumpą pramogą – šuolį į ežerą, upę ar karjerą – gali lydėti labai rimtos pasekmės. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) specialistai primena, kad net vienas neatsargus judesys gali sukelti galvos, kaklinės stuburo dalies arba nugaros smegenų pažeidimus, o pasekmės varijuoja nuo greito ambulatorinio gydymo iki neįgalumo ar mirties.
Traumos – įvairios
Skubiosios pagalbos gydytojai dažnai susiduria su įvairaus pobūdžio sužalojimais: galūnių lūžiais, minkštųjų audinių traumomis, galvos smegenų sukrėtimais, nubrozdinimais, rečiau – skendimo sukeltomis komplikacijomis. Dažniausiai pacientai patiria galvos ir kaklinės stuburo dalies traumas, kai žmonės nėrė galva į nepakankamai gilią vietą arba atsitrenkė į dugną, akmenį ar po vandeniu pasislėpusią kliūtį. Gydytojas Andrius Černauskas primena: „Pirmiausia būtina iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Toliau reikia užtikrinti nukentėjusiojo saugumą, kad neįvyktų didesnė trauma – nereikėtų jo kelti ar sodinti, jei tai nėra būtina”.
Stuburo ir nugaros smegenų pažeidimai
Rimčiausia pasekmė po netinkamo šuolio yra stuburo trauma, galinti pažeisti nugaros smegenis. RVUL Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Vladas Kieda aiškina, kad ne visos stuburo traumos yra vienodos: „Tokio pobūdžio traumos vadinamos neurokomplikuotomis ir yra vienos sunkiausių apskritai, nes nutraukiamas galvos smegenų ryšys su žemiau pažeidimo esančiomis organų sistemomis. Žemiau pažeidimo vietos visiškai išnyksta jutimai ir judesiai, sutrinka dubens organų veikla, audinių mityba”.
Simptomai gali būti labai skirtingi: „Traumos metu pacientas gali pajusti trakštelėjimą sprando srityje, matyti žiežirbas, gali patamsėti akyse, svaigti galva. Simptomai trunka kelias sekundes ar minutes. Jei pažeidžiamos nugaros smegenys, žmogus gali pajusti į elektros smūgį panašią iškrovą galūnėse arba galvoje, viso kūno nutirpimą arba gali visai nejausti kūno, nebegali pajudinti rankų ir kojų.” Tuo pat metu V.
Kieda pažymi viltį: „po traumos kūne jaučiamas skausmas yra geras ženklas – tai reiškia, kad nugaros smegenys nėra negrįžtamai pažeistos”.
Ką daryti esantiems šalia?
Jei šalia esančiam asmeniui įtariama stuburo trauma, svarbiausia – saugoti nukentėjusiojo stuburą ir užtikrinti gyvybines funkcijas. Jei žmogus yra vandenyje, būtina stengtis laikyti galvą ir kaklą vienoje linijoje su kūnu ir kuo mažiau judinti. Nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą (112), stebėkite kvėpavimą ir, jei reikia, pradėkite gaivinimą. Savarankiškai gabenti į ligoninę nepatartina, ypač jei įtarimas kaklinės stuburo dalies pažeidimui – netinkamas transportavimas gali pabloginti būklę ir sukelti neatitaisomą žalą.
Kaip išvengti traumos?
Prevencija yra paprastesnė nei gydymas. Pagrindinės taisyklės: niekada nenerti galva į nepažįstamą ar nepatikrintą vandens telkinį, vengti šuolių apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų, rinktis prižiūrimas maudykles ir laikytis gelbėtojų nurodymų. Po liūčių ar sausros dugno reljefas gali keistis, todėl net pažįstamoje vietoje rizika liks. Tėvai privalo prižiūrėti vaikus ir paauglius, o draugai – neleisti vieni kitiems rizikuoti demonstruojant drąsą. Atsakingas elgesys prie vandens leidžia išvengti skaudžių pasekmių ir saugiai mėgautis vasaros pramogomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.