Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė vis dar gerokai atsilieka nuo pietų Europos šalių, o ši problema yra itin opi ir kelia daug nerimo sveikatos specialistams. VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis atkreipia dėmesį, kad pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai gyvena trumpiau, yra susijusi su kraujotakos sistemos ligomis, kurios sudaro daugiau nei pusę visų mirčių mūsų šalyje.
Paklaustas, kodėl taip yra, gydytojas pabrėžia, kad dauguma žmonių nesugeba tinkamai kontroliuoti svarbiausių rizikos veiksnių – ypač arterinio kraujospūdžio ir padidėjusio cholesterolio kiekio. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje nusineša apie 50,8 proc. visų gyventojų gyvybių, o skaičiai kasmet tik didėja. Pavyzdžiui, 2024 metais šalyje mirė apie 37,5 tūkst. žmonių – 448 daugiau nei 2023-iaisiais.
Kodėl gyvenimo trukmė trumpesnė?
R. Šerpytis pateikia svarbią statistiką, atskleidžiančią gyvenimo būdo ir sveikatos priežiūros svarbą. Net 50 proc. rizikos susirgti širdies kraujagyslių ligomis priklauso nuo gyvenimo būdo ir mitybos, 20 proc. – nuo aplinkos užterštumo, o tik 10 proc. – nuo medicininės pagalbos. Tai reiškia, kad aktyvi mūsų pačių veikla ir atsakomybė už savo sveikatą gali ženkliai pagerinti gyvenimo trukmę ir kokybę.
Gydytojas primena, kad nuo 2024 metų sugriežtintos kraujospūdžio kontrolės gairės reikalauja gydyti visus, kurių arterinis kraujospūdis siekia arba viršija 140/90 mmHg. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių kraujospūdis yra mažesnis nei 120 mmHg, turi net 24 proc. mažesnę riziką patirti insultą ar miokardo infarktą. Todėl ankstyva prevencija yra gyvybiškai svarbi.
Kaip rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata?
Siekiant sumažinti riziką, gydytojas rekomenduoja pirmiausia keisti gyvenimo įpročius. Svarbu mažinti kūno svorį, sveikai maitintis, riboti alkoholio vartojimą, nerūkyti ir reguliariai sportuoti. Nežymiems kraujospūdžio padidėjimams gydymas gali būti nepriklausomas nuo vaistų ir pagrįstas gyvenimo būdo korekcija.
Be to, visiems rekomenduojamas lipoproteino(a) tyrimas, kuris padeda nustatyti genetinius cholesterolio apykaitos sutrikimus. Šio rodiklio padidėjimas reiškia didesnę riziką ankstyvos aterosklerozės ir vožtuvų ligų vystymuisi. Ankstyvas šių rizikų įvertinimas ir gydymas gali ženkliai pagerinti prognozę hjá širdies ligų srityje.
Miokardo infarkto atpažinimas ir pirmoji pagalba
Gydytojas primena svarbiausius miokardo infarkto požymius: staigus ir stiprus skausmas už krūtinkaulio, kuris gali plisti į kairę ranką, nugarą ar žandikaulį, pykinimas, silpnumas, nerimas ir net mirties baimė. Pastebėjus šiuos simptomus, itin svarbu nedelsti – išgerti aspirino, jeigu nėra kontraindikacijų, ir nedelsti kvieti greitosios medicinos pagalbos. Laikas yra lemtingas veiksnys gelbstint gyvybę.
Vizualūs širdies ligų požymiai ir prevencijos svarba
Įdomu, kad pagal tam tikrus fizinius požymius taip pat galima atpažinti riziką. Pavyzdžiui, „Frenko raukšlė“ – įstriža raukšlė ausies spenelyje – yra ženklas, jog žmogaus kraujagysles gali pažeisti aterosklerozė. Pasak kardiologo, net 6 iš 10 žmonių, turinčių šią raukšlę, serga širdies ligomis.
Ilgalaikei sveikatai išlaikyti būtini keli svarbūs principai: nevartoti per daug maisto, reguliariai fizinis aktyvumas, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, kūno svorio kontrolė bei reguliarus sveikatos rodiklių stebėjimas – gliukozės, kraujospūdžio ir cholesterolio lygio. Tik taip galima ženkliai sumažinti riziką ir išlaikyti gyvenimo kokybę net ir vyresniame amžiuje.
Rokas Šerpytis yra aktyvus visuomenės sveikatos švietėjas ir dalyvauja cikle „Mokslas be chalatų“, kur skatina didinti visuomenės žinias apie personalizuotą mediciną bei individualius sveikatos valdymo sprendimus. Ateities biomedicinos fondas, kuris rengia šį ciklą, siekia stiprinti mokslinius tyrimus Lietuvoje ir prisidėti prie inovatyvių sveikatos priežiūros sprendimų diegimo.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




