Lietuva stiprina paramą Ukrainai
Lietuva paskelbė apie dar vieną reikšmingą paramos paketą Ukrainai. Šį kartą daugiau nei 10 mln. eurų bus skirta iniciatyvoms, susijusioms su Rusijos pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimu, jų reabilitacija ir pagalba po karo traumų. Šis sprendimas sulaukė didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje.
Apie paramą paskelbta po Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha Briuselyje. Susitikimo metu buvo pasirašyta bendra deklaracija dėl ilgalaikės pagalbos Ukrainos vaikams.
Didžiausias dėmesys – pagrobtų vaikų grąžinimui
Skelbiama, kad Lietuvos skiriamos lėšos bus nukreiptos į konkrečius projektus, padedančius surasti, grąžinti ir integruoti į visuomenę vaikus, kurie buvo neteisėtai išvežti į Rusiją ar okupuotas teritorijas.
Taip pat finansavimas bus skirtas psichologinei ir medicininei pagalbai, globos sistemos stiprinimui bei atsakomybės už nusikaltimus prieš vaikus užtikrinimui.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė:
„Ukrainos vaikų likimas yra mūsų vertybių išbandymas. Deportacijos ir bandymai ištrinti jų tapatybę – brutali Rusijos agresijos dalis.“
Ukraina kalba apie tūkstančius vaikų
Ukrainos pareigūnai jau ne vienerius metus fiksuoja atvejus, kai vaikai iš okupuotų teritorijų yra išvežami į Rusiją. Kyjivas teigia, kad tai yra viena skaudžiausių humanitarinių karo pasekmių.
Pagal oficialius Ukrainos duomenis, nuo karo pradžios buvo deportuota arba priverstinai perkelta apie 20 tūkst. ukrainiečių vaikų.
Ukraina ir tarptautinės organizacijos teigia, kad dalis vaikų Rusijoje perauklėjami, jiems keičiami dokumentai, pilietybė ar net tapatybė.
Būtent todėl vaikų grąžinimo klausimas tapo vienu svarbiausių Ukrainos prioritetų tarptautinėje arenoje.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas dėl to paskelbė Putino arešto orderį
Vaikų deportacijos klausimas sulaukė ir tarptautinės teisės institucijų dėmesio. Dar 2023 metais Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.
Teismas paskelbė, kad Putinas laikomas atsakingu už neteisėtą ukrainiečių, įskaitant vaikus, deportaciją bei perkėlimą iš okupuotų teritorijų į Rusiją.
Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Tačiau Vakarų valstybės vaikų išvežimą vertina kaip vieną sunkiausių karo nusikaltimų aspektų.
Lietuva išlieka tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų
Nuo pat karo pradžios Lietuva yra viena aktyviausiai Ukrainą remiančių valstybių Europoje. Lietuva Ukrainai teikia karinę, finansinę, humanitarinę bei politinę paramą.
Ekspertai pastebi, kad Lietuva ypač aktyviai kelia klausimus, susijusius su karo nusikaltimais, civilių apsauga bei Rusijos atsakomybe tarptautinėje teisėje.
Šį kartą Lietuvos pasirinktas paramos krypties akcentas – vaikai – sulaukė daug dėmesio ir užsienio žiniasklaidoje.
Specialistai pabrėžia ilgalaikes traumas
Psichologai ir vaikų teisių ekspertai teigia, kad prievartinis vaikų perkėlimas karo metu palieka itin gilias pasekmes.
Vaikai dažnai patiria ne tik fizinį pavojų, bet ir stiprias emocines traumas – netenka šeimos ryšių, namų aplinkos, kalbos bei saugumo jausmo.
Specialistų teigimu, net ir grįžus į Ukrainą daugeliui vaikų reikalinga ilgalaikė psichologinė pagalba ir socialinė integracija.
Todėl dalis Lietuvos paramos bus nukreipta būtent į reabilitacijos programas.
Lietuva jau anksčiau finansavo vaikų apsaugos projektus
Tai nėra pirmas kartas, kai Lietuva skiria lėšų su Ukrainos vaikų apsauga susijusiems projektams.
Dar prieš kelias dienas Vyriausybė pritarė 650 tūkst. eurų finansavimui projektui „Vaikai pirmiausia. Ukrainos ateities apsauga“.
Šis projektas skirtas stiprinti Ukrainos vaikų apsaugą, jų grąžinimą bei nusikaltimų prieš vaikus dokumentavimą.
Numatyta, kad projektuose galės dalyvauti nevyriausybinės organizacijos, tyrimų centrai ir akademinės institucijos iš Ukrainos bei Europos Sąjungos šalių.
Lietuvoje reakcijos išsiskyrė
Kaip ir daugelis su Ukraina susijusių sprendimų, ši žinia Lietuvoje sukėlė skirtingas reakcijas. Socialiniuose tinkluose dalis žmonių gyrė Lietuvą už principingą poziciją ir paramą karo paveiktiems vaikams.
Kiti kėlė klausimus dėl finansavimo masto ir svarstė, ar valstybė neturėtų daugiau lėšų skirti vidaus problemoms spręsti. Tokios diskusijos pasirodė ir po naujienų portalų publikacijomis.
Vis dėlto politikos ekspertai pabrėžia, kad Lietuva Ukrainos klausimą vertina ne tik kaip humanitarinę, bet ir kaip nacionalinio saugumo problemą.
Europa vis daugiau dėmesio skiria vaikų grąžinimui
Pastaraisiais mėnesiais pagrobtų Ukrainos vaikų tema tampa vis svarbesnė Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų darbotvarkėje.
Kuriamos specialios iniciatyvos, ieškomi dingusių vaikų duomenys, renkama informacija apie jų buvimo vietą ir koordinuojami tarptautiniai grąžinimo procesai.
Ekspertai pabrėžia, kad tai vienas sudėtingiausių karo padarinių, nes dalis vaikų jau ilgą laiką gyvena Rusijoje arba okupuotose teritorijose.
Lietuva siunčia aiškią politinę žinią
Politologų teigimu, šis sprendimas yra ne tik humanitarinis, bet ir aiškiai politinis signalas Maskvai.
Lietuva demonstruoja, kad Rusijos vykdomi veiksmai prieš civilius ir vaikus nebus pamiršti, o atsakomybės klausimas išliks tarptautinės politikos centre.
Būtent todėl naujasis paramos paketas sulaukė tiek daug dėmesio ir tarptautinėje žiniasklaidoje.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.