Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis laiko dabartinius metus santykinai saugiais, tačiau perspėja, kad ateinantys metai iškels sudėtingą išbandymą Lietuvos ekonomikai. Interviu jis aptarė darbuotojų kainos, investicijų pritraukimo ir valstybės biudžeto prioritetų problemas bei pasiūlė ambicingą idėją talentų ugdymui.
Vasarą jūs sakėte frazę „krizės šiemet tikrai nebus“, ar dabar ją galite pakartoti?
A. Avulis: Be abejo, liko trys mėnesiai šių metų. Kaip minėjau, visi esame pakankamai finansiškai pajėgūs išgyventi turbulencijas, kurios atsirado dėl naftos kainų.
Avulis aiškina, kad didėjant atlyginimams Lietuva nebėra suvokiama kaip pigi darbo jėga, tačiau tai kelia kitų rizikų: galime prarasti tam tikras rinkas ir investuotojus, jei nebeišliksime konkurencingi kainos ar kokybės atžvilgiu. Verslininko nuomone, kai kurie rangovai arba paslaugų teikėjai gali būti verčiami mažinti apimtis arba peržiūrėti kainodarą, kad išliktų rinkoje.
Ar ateina konkurencingumo testas?
Avulis prognozuoja, kad kitais metais bus aiškiai matoma, ar Lietuvos įmonės sugeba konkuruoti tarptautinėje erdvėje. Tai susiję ne tik su atlyginimais, bet ir su investicijų patrauklumu, technologiniu pasirengimu bei gamybos grandinėmis. Verslo aplinka, inovacijų sparta ir valstybinės paskatos taps lemiančiais veiksniais, sprendžiančiais, ar prarandamos nišos grįš, ar jų vietą užims pigesni tiekėjai iš kitur.
Valstybės pinigai – elitiniams studentams
Ar jūsų nuomone teisinga valstybės pozicija šiek tiek padidinti biudžeto deficitą?
A. Avulis: Aš nesakyčiau vienareikšmiai, ar čia blogai. Labai svarbu, kur tu tuos pinigus dedi. Jei tuos pinigus dėsi šalies saugumo, gynybos stiprinimui, tai pritarčiau absoliučiai.
Avulis pabrėžia, kad skolinimasis turi duoti apčiuopiamą naudą: investicijos į saugumą, infrastruktūrą ar žmonių kompetencijų kėlimą yra pateisinamos, o pinigų „pravalgymas“ politiniams tikslams gali būti žalingas ilgalaikėje perspektyvoje.
Kaip konkretų siūlymą jis siūlo valstybinę atranką ir finansavimą talentingiausiems moksleiviams:
„Kiekvienais metais yra apie penkiasdešimt ar šimtas vaikų, kurie baigia mokyklą su šimtukais. Mano idėja būtų, kad atrinktume penkiasdešimt tokių vaikų ir finansuotume juos valstybės biudžeto sąskaita, siųstume juos į geriausius pasaulio universitetus su sąlygą, kad kai baigs universitetą, dešimt metų dirbtų valstybės tarnyboje.”
Pasak Avulio, tokia iniciatyva pareikalautų santykinai nedaug lėšų, bet po dešimties metų leistų turėti kelis šimtus aukštos kvalifikacijos specialistų valstybės tarnyboje – žmonių, galinčių priimti labiau kompetentingus sprendimus ir mažinti administracinę netvarką.
Gynyba, biurokratija ir tarptautinė padėtis
Kalbėdamas apie saugumo aspektus, Avulis pateikia griežtą vertinimą dėl biurokratijos ir gamybinių galimybių Europos kontekste: pažymi, kad Europai kartais trūksta pajėgumų pagaminti reikalingą įrangą, o perteklinė biurokratija stabdo gynybos pramonės vystymą. Tokie iššūkiai reikalauja strateginių sprendimų ir investicijų į pramonės gebėjimus.
Apibendrinant, Avulis tikina: šie metai atrodo stabilūs, tačiau kitais metais Lietuva turės įrodyti savo konkurencingumą, o valstybės sprendimai dėl finansavimo ir talentų ugdymo gali reikšmingai pakeisti šalies ilgametę perspektyvą.