Venų varikozė, dar vadinama paviršinių venų išsiplėtimu, yra viena iš dažniausiai pasitaikančių kraujagyslių ligų, kuri ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir gali reikšti rimtą sveikatos problemą. Šios ligos atsiradimui didelę įtaką daro paveldimumas – jei vienas iš tėvų turi varikozinių venų, tikimybė, kad ši problema pasireikš ir vaikui, siekia net 70 procentų, o jei serga abu tėvai, šis rodiklis išauga iki 95 procentų. Tiesa, tinkamai pasirūpinus savo sveikata ir laikantis profilaktikos priemonių, ligą galima atitolinti arba sumažinti jos išraišką.
Venų varikozės priežastys ir rizikos veiksniai
Kaip aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė, pagrindinė venų varikozės priežastis – sutrikusi kraujotaka kojose, kuri dažnai būna susijusi su ilgalaikiu stovėjimu ar sėdėjimu. Judantis žmogus, bėgiojant ar atliekant kitas fizines veiklas, aktyvina raumenų pumpavimą, kuris padeda venoms efektyviau grąžinti kraują į širdį. Tačiau, kai ilgai praleidžiama stovint ar sėdint, procesas sutrinka ir kraujas ima stagnuoti apatinių galūnių venose. Dėl to venų sienelės plečiasi, formuojasi mazgai, kurie po truputį gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Be ilgalaikio stovėjimo ar sėdėjimo, venų varikozę skatina ir kiti veiksniai, tokie kaip antsvoris, kuris ženkliai didina krūvį kojų venoms, rūkymas, kuris mažina kraujagyslių elastingumą, netinkamos avalynės – ypač aukštakulnių batų – dėvėjimas, kuris blogina kojų kraujotaką. Taip pat neigiamą poveikį daro dažnos vonios ar pirtys, kuriuose dėl karščio kraujagyslės plečiasi. Hormoniniai pokyčiai, susiję su nėštumu ar menopauze, ir patyrus traumas taip pat prisideda prie venų varikozės atsiradimo ir vystymosi.
Ligos simptomai ir galimos komplikacijos
Venų varikozę dažniausiai lydi tokie požymiai kaip kojų nuovargis, skausmas, patinimas, ypač vakare, naktiniai kojų mėšlungiai ir matomi kapiliarų tinklai ant odos.
Laikui bėgant būklė blogėja – venos tampa ryškiai matomos, išryškėja mazgai ir gali atsirasti diskomfortas vaikštant ar stovint.
Svarbu pažymėti, kad varikozė gali pasireikšti ne tik kojose. Dažnai žmonės nustemba sužinoję, kad hemorojus taip pat yra kraujagyslių išsiplėtimas, tik kitose kūno vietose – išangės srityje. Venų išsiplėtimas gali paveikti ir kitus organus, pavyzdžiui, kapšelį ar net stemplę, todėl svarbu kreiptis į gydytoją tinkamai diagnozei nustatyti.
Jeigu venų varikozė lieka negydoma, gali atsirasti rimtų komplikacijų: uždegimas, kuris sukelia stiprų skausmą ir odos paraudimą, giliųjų venų trombozė – gyvybei pavojinga būklė, kai trombas atskiria ir pereina į plaučius, sukeldamas plaučių emboliją. Ši komplikacija pasireiškia stipriu skausmu, kojų patinimu ir mėlynavimu. Vyresnio amžiaus, ilgai gulintys, po traumų ar operacijų žmonės yra didesnės rizikos grupėje. Taip pat dažna komplikacija – negyjančios veninės opos, kurios gali trukti net kelis metus ir apsunkinti kasdienį gyvenimą.
Profilaktika ir gydymas
Profilaktika yra viena svarbiausių priemonių, norint išvengti venų varikozės arba sulėtinti jos progresavimą. Kristina Šnirpūnienė pažymi, kad daugelis pacientų kreipiasi vaistinėse pavasario ar vasaros sezonu, kai dėl šilumos sustiprėja kojų patinimas bei skausmas. Dažniausiai pasirenkami tepalai su heparinu, įvairūs vaistažoliniai preparatai, kompresinės kojinės ar elastiniai tvarstis.
Kompresinės kojinės yra viena veiksmingiausių priemonių rizikos grupės žmonėms, tačiau jas rekomenduojama rinktis tik pasitarus su gydytoju-angiochirurgu, kuris po venų echoskopijos įvertina ligos stadiją ir pažeidimo pobūdį. Tokios kojinės suspaudžia kojas ir pagerina kraujotaką, tačiau pratinantis prie jų reikalingas laikas, nes iš pradžių spaudimas gali kelti diskomfortą. Vis dėlto jos efektyvesnės už elastinį bintavimą.
Kitos naudingos priemonės – kontrastinis dušas kojoms, limfodrenažinis masažas, plaukimas ir kojų pakėlimas atsistojus ar gulint, nes tai skatina kraujo nutekėjimą ir sumažina jo susilaikymą apatinių galūnių venose. Svarbu taip pat saugoti kojas nuo traumų ir netiesioginių saulės spindulių bei reguliariai joms tepti drėkinamuosius kremus, nes sausa oda yra labiau linkusi į pažeidimus ir infekcijas.
Nors profilaktinės priemonės padeda palengvinti simptomus ir pristabdyti ligos vystymąsi, venų varikozės visiškai neišgydo. Tikslinis gydymas dažniausiai būna operacinis: lazerinė terapija, skleroterapija ar kitos modernios intervencijos. Šiuolaikinės lazerinės operacijos atliekamos dienos stacionare, po kurių žmogus jau kitą dieną gali vaikščioti ir eiti namo. Po intervencijos rekomenduojama mažiausiai tris mėnesius nešioti kompresines kojines, kad būtų užtikrintas tinkamas gijimas.
Gali kilti klausimas, ar liga po operacijos gali atsinaujinti. Atsakymas – taip, ypač jei nebus pakoreguotas gyvenimo būdas ir nebus laikomasi gydytojų rekomendacijų. Todėl itin svarbu įsiklausyti į savo kūną, kreiptis į specialistus laiku ir rūpintis savo kojų sveikata nuo pradžių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.