Nuo 2027 m. liepos 1 d. siūlomas pakeitimas gali lemti, kad susirgę darbuotojai už pirmąsias dvi ligos dienas gaus mažesnes išmokas. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad iš darbdavio mokamų ligos išmokų būtų išskaičiuojama 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, kuri šiuo metu taikoma tik Sodrai mokamoms išmokoms nuo trečios ligos dienos.
Kas keičiasi ir kodėl
Šiuo metu už pirmas dvi ligos dienas išmoka mokama iš darbdavio lėšų ir turi sudaryti ne mažiau kaip 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios dienos išmokas moka „Sodra“. Siūlomas pakeitimas orientuotas į apmokestinimo suvienodinimą: ministerijos nuomone, PSD įmoka turėtų būti taikoma ir darbdavio mokamai išmokai, kad sergančio darbuotojo apmokestinimas būtų toks pat kaip dirbančio.
Darbdavių ir buhalterių nuogąstavimai
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija perspėja, kad priėmus projektą darbdaviams kils administracinė našta, o darbuotojai gaus mažesnes išmokas. Asociacija pažymi: „Algų programose reikės keisti nustatymus. Iš ligos išmoka išskaičiuotas PSD įmokas darbdavys turės pervesti „Sodrai”. „Šiuo metu iš darbdavio lėšų mokamai ligos išmokai netaikomi jokie „Sodros“ mokesčiai. Darbuotojo gaunamų „nemokamo” gydymo socialinių garantijų apimtis dėl šio pokyčio nesikeičia, nors darbuotojo PSD įmokos būtų padidintos”, – paaiškino LBAA.
Kiek konkrečiai prarastų gyventojai?
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Dalia Sakalauskaitė-Babravičė skaičiavo, kad 2026 m. II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis siekė apie 2 628 eurus. Tokiu atveju už pirmas dvi ligos dienas apmokestinamasis „bruto” dydis būtų apie 250 eurų, o 6,98 proc. PSD sudarytų apie 17 eurų. „Paradoksalu, kad darbuotojui susirgus ir ėmus naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, šis mokestis nėra mokamas, tai neatitikimas, kurį svarbu ištaisyti”, – aiškino.
Ministerijos vertinimu, papildomai į PSDF biudžetą per metus patektų apie 8 mln.
eurų (pirmaisiais metais – maždaug 4 mln.).
Kritika ir kontekstas
Priešingai nei ministerijos argumentai apie solidarumą, ekspertai ir visuomenė kelia klausimų dėl šio sprendimo poveikio labiausiai pažeidžiamiems. MB „Rarum” vadovė Katažina Šeinauskienė komentavo: „Ar tie pinigai naudojami? Rezervo naudojimas griežtai ribojamas. Tuo pat metu jau pirmąjį šių metų ketvirtį ligoninėms pritrūko 40 mln. eurų sumokėti už jau suteiktas viršutartines paslaugas. Gydymo įstaigos nežinojo, ar sulauks apmokėjimo už pacientus, kuriuos jau gydė. Taigi fondo taupyklėje guli beveik milijardas, ligoninėms trūksta pinigų už atliktą darbą, o naujų pajamų ieškoma sergančiojo išmokoje”, – komentavo specialistė.
Ko laukti
Siūlymas dar turi būti priimtas Seime kartu su 2027 m. PSDF biudžetu. Diskusija apima ne tik skaičius, bet ir vertybinį pasirinkimą: ar padidinti PSDF pajamų srautą mažinant išmokas sergantiems, ar ieškoti kitų biudžeto sprendimų. Iki galutinio sprendimo darbuotojai, darbdaviai ir ekspertai turės galimybę pateikti pastabas ir vertinti alternatyvas, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius gyventojus ir užtikrinti sveikatos paslaugų finansavimą.