Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos klebonas Mindaugas Šlaustas atkreipia dėmesį, kad visuomenėje dėl prietarų, smalsumo ar popkultūros susidaro klaidingas supratimas apie apsėdimus. Dažnai žmonės, patyrę nepaaiškinamus išgyvenimus ar sunkumus, skuba priskirti juos piktoms jėgoms, nors priežastys gali būti labai įvairios – nuo emocinio išsekimo iki rimtesnių psichikos sveikatos sutrikimų.
Svarbu atskirti emocinius išgyvenimus ir apsėdimą
Šlaustas pabrėžia, kad „Tokie atvejai tikrai egzistuoja, jų nereikia neigti, tačiau kartu reikia pasakyti ir tai, kad jų nėra daug. Žmonės dažnai kasdienėje kalboje mėgsta pasakyti: „jis elgiasi kaip velnio apsėstas“, tačiau dažniausiai tai yra tik posakis. Jeigu žmogus padaro vieną ar kitą blogą poelgį, jeigu jam nesiseka gyvenime ar jis susiduria su sunkumais, tai dar nereiškia, kad kalbame apie apsėdimą, todėl labai svarbu neskubėti daryti išvadų“, – sakė jis.
Tai reiškia, kad kiekvieną neįprastą elgesį pirmiausia reikia vertinti kompleksiškai: išnagrinėti asmens istoriją, gyvenimo aplinkybes, psichologinę būklę ir galimus medicininius paaiškinimus. Nebūtina iš karto kreiptis į egzorcistą – dažnai pakanka dvasinio pokalbio, bendruomenės palaikymo ar psichologinės pagalbos.
Ką daryti, jei manote, kad žmogui reikia pagalbos
Kunigas rekomenduoja pirmiausia kalbėtis su žmogumi ir, jeigu reikia, kreiptis į savo parapijos dvasininką: „Jeigu žmogui kyla tokių klausimų ar jis išgyvena kažkokius sunkumus, pirmiausia rekomenduočiau kreiptis į kunigą.“ Pokalbis leidžia suprasti kontekstą, identifikuoti stresorius ir nuspręsti, ar reikalinga kitų specialistų pagalba.
Praktiniai žingsniai gali būti paprasti: išklausa, nuolatinis dvasinis palydėjimas, bendruomenės parama. Jeigu įtariami psichikos sutrikimai, svarbu nukreipti žmones pas psichologą ar psichiatrą. Tik pačioje pabaigoje, kai sąmoningai atmesti visi kiti paaiškinimai ir esami ženklai atitinka griežtus kriterijus, galbūt svarstomas egzorcistas ir bažnytinės procedūros.
Prevencija ir bendruomenės vaidmuo
Svarbu mažinti baimę ir stigmatizaciją. Atviri pokalbiai parapijose ir bendruomenėse, švietimas apie psichikos sveikatą bei atsakingas požiūris į spiritizmą bei prietarus padeda užkirsti kelią hype’ui ir panikai. Klebonas pažymi, kad apsėdimo atvejai nėra susiję su konkrečia socialine grupe ar amžiumi – jie gali paliesti įvairius žmones, todėl reikalingas atidus ir pagarbos kupinas požiūris į kiekvieną situaciją.
Galiausiai, svarbu derinti dvasinę ir profesionalią pagalbą: parapija gali suteikti emocinį palaikymą, o sveikatos specialistai – būtinas diagnostines ir gydymo priemones. Tik bendradarbiaudamos institucijos ir atsakingas požiūris užtikrina, kad žmogus gautų tinkamą pagalbą ir kad būtų išvengta klaidinančių išvadų.