Prostatos vėžys – viena iš pavojingiausių vyrų sveikatos problemų, kuri Lietuvoje išlieka itin aktuali. Ši klastinga liga daugeliu atvejų vystosi besimptomiai, todėl ankstyva diagnostika tampa gyvybiškai svarbi. Seimo narys Saulius Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad tinkamai ir laiku diagnozavus prostatos vėžį, net iki 90 proc. atvejų ši liga yra išgydoma. Vis dėlto Lietuvoje tik kas ketvirtas vyras, priklausantis rizikos grupei, pasinaudoja galimybe pasitikrinti savo sveikatą.
Lietuvoje kasmet prostatos vėžys diagnozuojamas daugiau nei dviem tūkstančiams vyrų, o sergančiųjų skaičius viršija 24 tūkstančius. Apie 500–600 žmonių kasmet miršta nuo šios ligos. Tokie statistiniai duomenys kelia nerimą ir rodo, kad sveikatos priežiūros sulėtėjimas ar pasyvumas gali būti gyvybiškai pavojingi. Vyrai Lietuvoje gyvena vidutiniškai aštuoniais metais trumpiau nei moterys, o viena pagrindinių priežasčių – vėlyva ligų diagnostika.
Ankstyva patikra – gyvybingumo garantas
Pagal galiojančią nacionalinę ankstyvosios diagnostikos programą, 50–69 metų vyrai privalo kartą per dvejus metus pasitikrinti prostatos specifinį antigeną (PSA). Tačiau, kaip pabrėžia S. Čaplinskas, stebėtina, kad ši galimybė Lietuvoje panaudojama tik retai – tik apie 25 proc. vyrų iš tikslinės grupės iš tiesų atlieka šį testą. Tai reiškia, kad didelė dalis vyrų ignoruoja sveikatos prevenciją arba jos galimybės nepakankamai skleidžiamos visuomenėje.
Naujos diagnostikos gairės – revoliucija prostatos vėžio prevencijoje
Lietuvoje vykdoma ankstyvosios diagnostikos programa jau dabar įrodo savo naudą, nes moksliniai tyrimai liudija, kad ankstyvas prostatos vėžio nustatymas ženkliai sumažina mirtingumą. Lietuvos urologų draugijos darbo grupė, vadovaujama doc. dr. Aušvydo Patašiaus, aktyviai siekia įdiegti naujus diagnostikos algoritmus, kurie bus įtraukti į oficialius sveikatos priežiūros reglamentus. Tai žymi svarbų žingsnį siekiant modernizuoti prostatos vėžio diagnostiką Lietuvoje.
Naujasis diagnostikos metodas remiasi individualios rizikos vertinimu bei plačiąja prostatos magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Iki šiol, kai pacientui nustatomas padidėjęs PSA lygis, beveik visiems automatiškai atliekama prostatos biopsija, kuri yra invazinė ir gali sukelti diskomfortą bei komplikacijas. Pasikeitus požiūriui, pacientams pirmiausia vertinama rizika – jei ji vidutinė ar didelė, atliekamas MRT tyrimas, o biopsija taikoma tik pajutus reikšmingus pakitimus. Tokiu būdu biopsijų dažnis ženkliai sumažėja, o jų diagnostinis tikslumas išauga keliasdešimt kartų.
Lietuva žengia į priekį Europoje
Tokie sprendimai rodo Lietuvos siekį būti pirmąja šalimi Europoje, kuri pradės taikyti individualia rizika pagrįstą prostatos vėžio patikrą. Tai ženkliai pagerins vyriškos sveikatos priežiūrą ir leis ne tik mažinti mirtingumą, bet ir išvengti neigiamo prevencijos poveikio. Racionalus ir pacientui draugiškas diagnostikos kelias skatina vyresnio amžiaus vyrus aktyviau rūpintis savo sveikata bei imtis prevencinių priemonių. Toks inovatyvus požiūris – ilgai laukta permaina šalies medicinos sistemoje.
Vyrų sveikatos stiprinimas per ankstyvą ir tikslingą ligų diagnostiką yra viena iš svarbiausių užduočių šiuolaikinėje visuomenėje. Lietuvoje imtasi veiksmų, kurie artimiausiu metu turėtų ženkliai pakeisti situaciją ir sumažinti prostatos vėžio keliamą riziką. Tai skatina ne tik gydytojus, sveikatos institucijas, bet ir pačius vyrus aktyviai rūpintis savo gyvenimo kokybe bei ilginti gyvenimo trukmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.