Insultas — tai staigus smegenų kraujotakos sutrikimas, kai dalis smegenų audinio negauna pakankamai kraujo, deguonies ir maistinių medžiagų. Dėl to nervinės ląstelės greitai nyksta, o pasekmės gali būti labai sunkios: nuo ilgalaikio negalios iki gyvybei pavojingų būklių. Naujausi tyrimai parodė, kad tikimybė patirti insultą nėra pastovi visą parą — egzistuoja aiškūs paros periodo skirtumai, susiję su organizmo biologiniais ritmais.
Tyrimas, susijęs su Amerikos kardiologijos asociacija ir publikuotas žurnale „Stroke“, rodo, jog didžiausia insulto rizika tenka ryto valandoms. Statistikos duomenys rodo, kad tarp 6:00 ir 12:00 valandos užfiksuojama ženkli dalis įvykių: registruotos proporcijos šiame intervale yra reikšmingai didesnės nei kitu paros metu. Dalis darbo autorių nurodo, kad rizika ryte padidėja iki maždaug 80 %, o skaičiai apie registruotų atvejų padidėjimą svyruoja — pavyzdžiui, minima apie 49 % daugiau atvejų būtent ryto periodu.
Kas lemia padidėjusią riziką ryte?
Pagrindinis mechanizmas siejamas su cirkadiniais ritmais — vidiniais biologiniais laikrodžiais, kurie reguliuoja hormonų sekreciją, kraujospūdį, širdies ritmą ir kraujagyslių tonusą. Ryte padidėja streso hormonų (kortizolio ir adrenalino) koncentracija, padažnėja pulsas ir išauga arterinis kraujospūdis, kas sukuria papildomą krūvį kraujagyslėms. Be to, miego metu kraujospūdis ir medžiagų apykaita sumažėja — staigus organizmo aktyvavimas gali išprovokuoti trombų atplaišas arba sukelti širdies ritmo sutrikimus, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą, kuris savo ruožtu didina insulto riziką.
Metaanalizė, apimanti daugiau nei 30 tyrimų ir per 11 000 pacientų, taip pat patvirtina paros skirtumus: mažiausia kraujagyslinių įvykių rizika stebima nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto, kai rizika yra apie 35 % mažesnė nei aktyvios dienos metu.
Kaip sumažinti ryto insulto riziką
Yra kelios praktinės priemonės, kurios ypač svarbios žmonėms, turintiems hipertenziją, diabetą, padidėjusį cholesterolį ar prieširdžių virpėjimą.
Pirmiausia — kruopšti arterinio kraujospūdžio kontrolė: stebėkite spaudimą prieš keliantis iš lovos ir vadovaukitės gydytojo nurodyta vaistų schema. Dažnai rekomenduojama vartoti gydytojo paskirtus vaistus tuo pačiu paros metu, kad būtų išvengta ryto piko.
Svarbu sveikai miegoti ne mažiau kaip 7 valandas, keltis lėtai, vengti staigių judesių ir ryto streso. Subalansuoti pusryčiai — avižos, riešutai, uogos ir žalioji arbata — gali padėti palaikyti stabilų gliukozės ir kraujotakos ritmą. Reguliarus, tausojantis fizinis aktyvumas taip pat mažina bendrą insulto riziką. Be to, žmonėms verta pasikalbėti su gydytoju apie vaistų vartojimo laiką ir galimybę optimizuoti gydymą atsižvelgiant į cirkadinius svyravimus.
Visada pravartu prisiminti insulto simptomus ir veikti greitai: veido asimetrija, rankos silpnumas, kalbos sutrikimai — bet kuriuo atveju reikia nedelsiant kviesti skubią medicinos pagalbą. Laiku suteikta pagalba gali išgelbėti smegenų audinį ir ženkliai pagerinti ilgalaikę prognozę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.