Ruoškitės: nuo 2027 metų elektra smarkiai brangs – mokėti teks net 5 eurais daugiau

Prieš naujus metus šeimos pradeda skaičiuoti būsto išlaidas. Šį kartą dėmesys krypsta į elektros tarifų prognozes ir skirtumą tarp procento bei realios sąskaitos. Toliau aptariame, kas yra patvirtinta, kokie klausimai vis dar atviri ir kokia gali būti platesnė reikšmė gyventojams.

Numatomi elektros tiekimo tarifų pokyčiai 2027 metais gali padidinti kai kurių gyventojų sąskaitas. Viešai aptariami skaičiai priklauso nuo pasirinkto tiekimo modelio, sunaudojamos elektros kiekio ir galutinai patvirtintų kainų.

Kokie skaičiai skelbiami?

Pagal paskelbtus preliminarius skaičiavimus visuomeninio tiekimo tarifas galėtų siekti apie 29,5 cento už kilovatvalandę – maždaug 5,5 cento daugiau nei anksčiau. Konkrečios kainos gali skirtis kitų planų klientams.

Elektros apskaitos ir skirstymo įranga, asociatyvu
Elektros skydai – iliustracija apie elektros sąnaudų apskaitą – asociatyvi nuotrauka (Pexels).

Iš kur atsiranda penki eurai?

Jeigu namų ūkis per mėnesį sunaudoja apie 98 kWh, 5,5 cento skirtumas už kilovatvalandę sudarytų apie 5,39 euro. Daugiau elektros sunaudojančiai šeimai skirtumas būtų didesnis, mažiau suvartojančiai – mažesnis.

Ar tai jau galutinis tarifas?

Prognozė ir reguliuotojo patvirtintas tarifas nėra tas pats. Iki galutinio sprendimo gali keistis rinkos, skirstymo ir kiti kainos komponentai. Gyventojams verta patikrinti savo tiekėjo sutartį bei VERT pateikiamą informaciją.

Koks skaičiavimas slepiasi už penkių eurų

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozavo, kad nuo 2027 metų sausio visuomeninio elektros tiekimo kaina daliai buitinių vartotojų galėtų didėti maždaug 5,5 cento už kilovatvalandę. Jeigu mėnesinis elektros suvartojimas siektų apie 98 kWh, vien tokio tarifo padidėjimas sudarytų maždaug 5,39 euro. Tačiau tai konkretaus suvartojimo pavyzdys, o ne fiksuotas priedas visoms sąskaitoms. Kitiems vartotojams, ypač turintiems nepriklausomų tiekėjų sutartis, sąlygos gali būti visai kitokios.

Kodėl reguliuotojas mato kainų augimą

Prognozė susijusi su energijos įsigijimo ir tiekimo kaštais, didmeninėmis rinkomis bei reguliuojamų dedamųjų pokyčiais. VERT pranešime minėtas galimas visuomeninio tiekimo kainos padidėjimas iki maždaug 29,5 cento už kWh, o pažeidžiamiems vartotojams – iki apie 25,5 cento.

Šie skaičiai turi būti vertinami pagal konkretaus plano apibrėžimą ir galutinį reguliuotojo sprendimą. Iki patvirtinimo tai yra prognozė, kuri dar gali keistis.

Kodėl elektra ir dujos aptariamos kartu

Tuo pačiu metu buvo kalbama ir apie buitinių dujų tarifų augimą. Kai kurios šeimos dujas naudoja maistui ruošti, kitos jomis šildo namus, todėl poveikis jų sąskaitoms smarkiai skiriasi. Jei viešose naujienose nurodomas procentas, būtina pasižiūrėti, kokiai vartotojų grupei jis taikomas. Kitaip galima klaidingai manyti, kad visi namų ūkiai patirs identišką brangimą. Energetikos kaštai taip pat priklauso nuo ankstesnių pirkimų ir tiekėjų kainos fiksavimo sprendimų.

Kaip suskaičiuoti savo galimą pokytį

Paimkite pastarosios sąskaitos sunaudotų kWh skaičių ir padauginkite jį iš galimo cento pokyčio, paversto eurais. Pavyzdžiui, papildomi 0,055 euro už kWh vartojant 150 kWh reikštų apie 8,25 euro daugiau, jei kitų dedamųjų pokyčių nebūtų. Šis aritmetinis pavyzdys nėra individualios sąskaitos prognozė. Prieš keičiant tiekimo planą svarbu perskaityti sutartį ir palaukti oficialių galutinių tarifų.

Iš ko susideda namų ūkio energijos sąskaita

Elektros sąskaitoje gali atsispindėti energijos įsigijimo kaina, tiekimo sąlygos, tinklų paslaugos, reguliuojamos dedamosios ir mokesčiai. Dėl to didmeninės rinkos kainos pasikeitimas nebūtinai vienodu procentu persikelia į kiekvieno vartotojo galutinę sąskaitą. Svarbu, ar žmogus turi fiksuotos kainos nepriklausomo tiekėjo planą, ar jam taikomas visuomeninis tiekimas, ar yra pažeidžiamų vartotojų grupėje. Ta pati viešai skelbiama kainų prognozė skirtingoms šeimoms gali reikšti skirtingus eurų pokyčius.

Kodėl procentas dar nepasako, kiek mokėsime

Sąskaitą nulemia suvartojimas kilovatvalandėmis. Net ir kelių centų skirtumas vienam kilovatvalandės vienetui per mėnesį sudaro visai kitokią sumą, jei viename būste išnaudojama 100 kWh, o kitame – 400 kWh. Elektrinis šildymas, vandens ruošimas, elektromobilio įkrovimas ar šilumos siurblys taip pat keičia vartojimo profilį. Todėl teisingas palyginimas atliekamas dauginant savo suvartojimą iš konkrečiam planui taikomo kainos pokyčio.

Ką gyventojas gali patikrinti iš anksto

Pravartu peržiūrėti paskutinės sąskaitos tarifą, sutarties galiojimo terminą, faktinį suvartojimą ir tiekėjo pranešimus. Reguliuojamų tarifų prognozės nėra galutinė sutarties kaina, kol jų nepatvirtina atsakinga institucija. Jeigu šeima svarsto keisti planą, reikėtų įvertinti ne tik siūlomą centų už kilovatvalandę skaičių, bet ir papildomas sąlygas, mėnesinius mokesčius bei sutarties nutraukimo tvarką.

Ką verta prisiminti skaitytojui

Prieš priimant finansinį sprendimą verta atskirai pasitikrinti vartotojų grupę ir mėnesinį suvartojimą. Reguliuotojo pateikiami kainų pavyzdžiai gali būti tinkami vienam planui ir visai netikti kitam. Todėl geriausias atskaitos taškas – jūsų sutartis, paskutinė sąskaita ir galutinai patvirtintas tarifas.

Kaip patikrinti svarbiausią informaciją

Vertinant šios naujienos aplinkybes pirmiausia reikia žinoti, kada paskelbtas pirminis pranešimas ir kokiai datai priskiriami jame aptariami duomenys. Vėliau verta patikrinti, ar istorija remiasi oficialiu dokumentu, tiesioginiu dalyvio pareiškimu, ar papildomu žurnalistiniu aiškinimu. Šie šaltiniai gali būti vertingi, tačiau jų įrodomoji reikšmė skiriasi. Ypač svarbu atskirti skelbiamą galimybę nuo galutinio sprendimo, o dalyvių nuomones – nuo nepriklausomai patikrintų aplinkybių. Šios taisyklės padeda išvengti klaidingų išvadų ir tada, kai antraštė skamba kategoriškai.

Šaltinis: pirminis pranešimas. Straipsnis parengtas savarankiškai, papildant kontekstu ir paaiškinimais. Antraštėje esantys vertinimai ar teiginiai neturėtų būti suprantami kaip naujas oficialus sprendimas, jei tekste nurodyta kitaip.

Straipsnio autorius: Beata Kumpytė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook