Tyrimai rodo, kad vitaminai ir maisto papildai nėra vienareikšmiškai naudingi visiems žmonėms, o kai kurie gali net padidinti sveikatos rizikas. Nors daugeliui atrodo, kad papildai — greitas būdas pagerinti savijautą, moksliniai duomenys verčia permąstyti įprastas praktikas: svarbu atsižvelgti į individualias sveikatos sąlygas, dozes ir alternatyvas natūraliam maistui.
Kuriuos papildus verta svarstyti?
Vitaminas D — dažnai rekomenduojamas, ypač regionuose, kur žiemą trūksta saulės. Vitaminas D svarbus kaulų tankiui ir imunitetui, o papildai gali būti tikslingi vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurie mažai būna lauke, arba asmenims su įrodyta deficito rizika. Tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliarus vitamino D vartojimas gali būti susijęs su ilgesne gyvenimo trukme.
Cinkas — mineralas, kuris padeda sutrumpinti peršalimo simptomus ir stiprina imunitetą. Trumpalaikiai cinko preparatai gali būti naudingi sergant ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau ilgalaikis perdozavimas turi šalutinį poveikį, todėl reikia laikytis rekomenduojamų dozių.
Folio rūgštis (vitaminas B9) — būtina planuojančioms nėštumą ir nėščioms moterims, nes padeda užkirsti kelią tam tikroms vaisiaus vystymosi anomalijoms. Nacionaliniai sveikatos institutai rekomenduoja suvartoti 400 µg per parą planuojant nėštumą ir per pirmuosius nėštumo mėnesius.
Kurių papildų reikėtų vengti arba vartoti atsargiai?
Multivitaminai — nors populiarūs, kai kurie plačios apimties tyrimai nerado aiškios naudos ir net parodė galimą riziką didesniam mirtingumui ilgainiui. Multivitaminų sudėtyje esantys vitamino A ir E perteklius siejamas su tam tikrų vėžio formų rizikos padidėjimu tam tikroms gyventojų grupėms.
Antioksidantai (vitaminai A, C, E) — natūralūs antioksidantai vaisiuose ir daržovėse yra naudingi, tačiau vartojant dideles sintetines dozes, pastebėta rizika: pavyzdžiui, rūkančių vyrų grupėse vitaminas A buvo susijęs su padidėjusia plaučių vėžio rizika.
Vitaminas C didelėmis dozėmis (≈2000 mg ir daugiau) gali didinti inkstų akmenų riziką, todėl geriau rinktis maisto šaltinius.
Vitaminas B3 (niacinas) — nors jis kartais skiriamas gerajam cholesterolio kiekiui didinti, stambūs klinikiniai tyrimai nerado sumažėjusios mirties ar širdies smūgio rizikos ir parodė didesnę kepenų ir kitų komplikacijų riziką vartojant vaistines dozes.
Probiotikai — jų poveikis priklauso nuo konkretaus produkto, dozės ir asmens mikrobiotos. Kol kas nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad visiems sveikiems žmonėms naudingos gerosios bakterijos papildų pavidalu; fermentuoti produktai, tokie kaip jogurtas ar rauginti daržovės, dažnai yra saugesnis pasirinkimas.
Bendros rekomendacijos
Pirmiausia siekite subalansuotos mitybos: daugumos vitaminų ir mineralų galima gauti su įvairiu maistu. Prieš pradedant vartoti papildus pasitarkite su gydytoju arba mitybos specialistu, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis ar vartojate kitus vaistus. Venkite megadozių, rinkitės patikimus gamintojus ir atkreipkite dėmesį į laboratorinius tyrimus, kurie patvirtintų trūkumą. Papildai turėtų būti įrankis tais atvejais, kai maistas nepadengia poreikių, o ne kasdienė apsauga nuo netinkamo gyvenimo būdo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.