Martynas Tyla po „Eurovizijos“ pusfinalio kirto atvirai: „Beskonybės aukštuma“

Martynas Tyla po „Eurovizijos“ pusfinalio neslėpė nusivylimo

Pirmasis šių metų „Eurovizijos“ pusfinalis sukėlė audringas reakcijas ne tik tarp žiūrovų, bet ir tarp Lietuvos muzikos pasaulio atstovų. Nors Lietuvai atstovaujantis Lion Ceccah sėkmingai pateko į didįjį finalą, bendras vakaro lygis, panašu, sužavėjo ne visus. Muzikos prodiuseris Martynas Tyla po transliacijos viešai išsakė tai, ką galvojo daugelis – jo teigimu, šis pusfinalis buvo vienas silpniausių per daugelį metų.

Didžiausią dėmesį sukėlė viena jo frazė, kuri akimirksniu išplito socialiniuose tinkluose. Kalbėdamas apie vieną vakaro pasirodymą, jis jį pavadino „beskonybės aukštuma“.

Šie žodžiai internete sukėlė tikrą diskusijų audrą.

„Vienas silpniausių pusfinalių per daugelį metų“

Martynas Tyla neslėpė, kad stebėdamas pirmąjį pusfinalį jautė nusivylimą bendra pasirodymų kokybe. Pasak jo, didelė dalis numerių atrodė pernelyg chaotiški, perspausti ir labiau orientuoti į šoką nei į muziką.

„Tai buvo vienas silpniausių „Eurovizijos“ pusfinalių per daugelį metų“, – teigė prodiuseris.

Nors konkretaus pasirodymo jis tiesiogiai neišskyrė kaip absoliutaus blogiausio, būtent frazė apie „beskonybės aukštumą“ tapo pagrindine visų diskusijų tema internete.

Dalis žmonių iš karto pradėjo spėlioti, apie kurią šalį ir kurį numerį jis kalbėjo.

Kai kurie numeriai sukėlė daug klausimų

Šių metų „Eurovizijos“ pusfinalis iš tiesų pasižymėjo itin spalvingais, teatrališkais ir net ekscentriškais pasirodymais. Dalis jų socialiniuose tinkluose buvo giriami už drąsą ir originalumą, tačiau netrūko ir kritikos dėl pernelyg dirbtinio šou elemento dominavimo prieš pačią muziką.

Ypač daug reakcijų sulaukė Suomijos pasirodymas, kuriame dalyvavo smuikininkė Linda Lampenius ir atlikėjas Pete Parkkonen. Internete išplito užkulisių vaizdai, kaip scenoje darbuotojai bėga laikydami ilgą atlikėjos suknelę.

Tuo metu Izraelio pasirodymą lydėjo protestai ir skanduotės arenoje, o apsauga išvedė vieną protestuotoją su antrankiais.

Visa tai dar labiau sustiprino įspūdį, kad šių metų konkursas kai kuriais momentais labiau priminė spektaklį nei tradicinį dainų konkursą.

Arūnas Valinskas taip pat negailėjo kritikos

Martyno Tylos nuomonei pritarė ir televizijos prodiuseris Arūnas Valinskas. Jis po pusfinalio pareiškė, kad kai kurie numeriai jam priminė ne „Euroviziją“, o „Auksinius svogūnus“.

„Kai kurie numeriai man labiau priminė „Auksinių svogūnų“ formatą“, – sakė A. Valinskas.

Jis ypač išskyrė Graikijos pasirodymą, kuris, anot jo, buvo pernelyg komiškas ir sunkiai suprantamas platesnei auditorijai.

Tokios viešos žinomų Lietuvos pramogų pasaulio žmonių reakcijos tik dar labiau pakurstė diskusijas apie tai, kur juda „Eurovizija“.

Lietuvai – daugiau pagyrų nei kritikos

Įdomu tai, kad Lietuvos atstovo Lion Ceccah pasirodymas daugeliu atvejų sulaukė kur kas daugiau teigiamų reakcijų. Socialiniuose tinkluose žmonės gyrė atmosferą, scenografiją ir išskirtinį atlikėjo įvaizdį.

Nors britų BBC korespondentas ironizavo apie sidabriniais dažais išsitepusį Lietuvos atlikėją, daug žiūrovų kaip tik akcentavo, kad pasirodymas išsiskyrė tarp kitų numerių.

Po pusfinalio Lietuva pateko į finalą, o tai daugelis įvertino kaip svarbiausią vakaro rezultatą.

Internete nuomonės išsiskyrė kardinaliai

Po Martyno Tylos komentarų socialiniuose tinkluose kilo tikras ginčas. Vieni žmonės sutiko su jo kritika ir tvirtino, kad „Eurovizija“ seniai prarado balansą tarp muzikos ir šou elementų.

Komentaruose dažnai kartojosi mintys, kad konkurse vis mažiau dėmesio skiriama balsui ir pačiai dainai.

Kiti gynė modernėjančią konkurso kryptį ir teigė, kad būtent ekscentriški pasirodymai padeda „Eurovizijai“ išlikti aktualiai jaunajai auditorijai.

Kai kurie žiūrovai netgi rašė, kad tradicinės baladės šiandien jau tiesiog nebeturi šansų konkurse.

„Eurovizija“ seniai nebėra tik dainų konkursas

Muzikos ekspertai jau ne vienerius metus pastebi, kad „Eurovizija“ stipriai pasikeitė. Šiandien konkurse labai svarbi ne tik daina, bet ir scenografija, vizualiniai efektai, kostiumai, socialinių tinklų reakcijos bei gebėjimas sukelti emociją.

Būtent todėl kai kurie pasirodymai sąmoningai kuriami taip, kad šokiruotų arba taptų viral internete.

Specialistų teigimu, šiandien vien gero vokalo dažnai nebeužtenka.

Dėl to konkursas nuolat balansuoja tarp muzikos renginio ir milžiniško televizijos šou.

Lietuva finale sulaukė daug dėmesio

Nepaisant visų diskusijų, Lietuvai pirmasis pusfinalis buvo sėkmingas. Lion Ceccah pateko į finalą ir sulaukė daug dėmesio tiek iš žiūrovų, tiek iš užsienio žiniasklaidos.

Po pasirodymo internete aktyviai buvo dalijamasi vaizdo įrašais ir reakcijomis. Dalis gerbėjų net teigė, kad Lietuvos numeris buvo vienas profesionaliausių vakaro pasirodymų.

Tačiau tradiciškai netrūko ir kritikos iš pačių lietuvių. Viena skaitytoja viešame laiške portalui tv3.lt net ragino liautis nuolat menkinti savo šalies atstovus.

Šių metų konkursą lydi daug įtampos

Šių metų „Eurovizija“ išsiskiria ne tik spalvingais pasirodymais, bet ir itin dideliu emociniu fonu. Daug dėmesio sulaukė protestai prieš Izraelio dalyvavimą konkurse, incidentai arenoje bei politinės diskusijos socialiniuose tinkluose.

Ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais konkursas vis dažniau tampa ne tik muzikos, bet ir geopolitinių nuotaikų atspindžiu.

Todėl natūralu, kad emocijos aplink pasirodymus tampa vis stipresnės.

Viena frazė tapo vakaro simboliu

Vis dėlto daugiausiai dėmesio po pirmojo pusfinalio sulaukė būtent Martyno Tylos frazė apie „beskonybės aukštumą“.

Internete ji akimirksniu tapo memų, komentarų ir diskusijų dalimi.

Vieni ją vadino drąsia ir taiklia kritika, kiti – perdėtu konservatyvumu.

Tačiau akivaizdu viena – pirmasis šių metų „Eurovizijos“ pusfinalis abejingų nepaliko, o diskusijos apie pasirodymų kokybę, skonį ir šou ribas dar ilgai nesibaigs.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 114 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *