Storosios žarnos vėžys išlieka viena dažniausių ir pavojingiausių onkologinių ligų Lietuvoje bei kitose išsivysčiusiose šalyse. Nepaisant medicinos pažangos, šis vėžys yra viena pagrindinių mirčių priežasčių tarp vyresnio amžiaus žmonių, net lenkdamas širdies ir kraujagyslių ligas. Todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į ligos prevenciją, ankstyvą diagnozę ir efektyvų gydymą.
Prevencinės programos reikšmė ir situacija Lietuvoje
Storosios žarnos vėžio prevencijos programa mūsų šalyje veikti pradėjo dar 2009 metais, o nuo 2014-ųjų apima visą Lietuvos teritoriją. Per šį laikotarpį ištirta jau apie 2 milijonus gyventojų, o tai leidžia daryti teigiamas išvadas apie švietimo ir atrankinių patikrų įtaką. Vis daugiau žmonių žino apie šią ligą ir aktyviai dalyvauja prevencinėse programose, skatindami tai daryti draugus bei artimuosius. Tai rodo, kad visuomenės supratimas apie storosios žarnos vėžio grėsmę ir prevencijos svarbą nuosekliai didėja.
Tačiau specialistai akcentuoja, kad iki norimo 60 procentų tikslinės amžiaus grupės dalyvavimo prevencijos programoje dar toli. Šiuo metu našumas siekia apie 30 procentų. Viena iš pagrindinių priežasčių – žmonių nerimas dėl tyrimų, taip pat gana dažnas požiūris, kad „man nieko nėra, todėl tikrintis neverta“.
Dažniausi simptomai – kada verta susirūpinti?
Profilaktiniai tyrimai yra svarbūs, nes vėžys dažnai ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais aiškiais simptomais. Visgi, yra du pagrindiniai požymiai, kurie gali signalizuoti apie susirgimą ir turėtų būti atidžiai vertinami. Pirmasis – nuolatiniai tuštinimosi pokyčiai, kurie trunka kelias savaites ar ilgiau, nepaisant įprastų mitybos ar gyvenimo įpročių. Tai gali būti vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kiti neįprasti pakitimai.
Antrasis svarbus simptomas yra kraujas išmatose, ypač jei jis tamsus arba susimaišęs su išmatomis. Tokie požymiai reikalauja skubių diagnostinių tyrimų, nes gali signalizuoti apie rimtą patologiją, įskaitant onkologinį procesą.
Kolonoskopija – pagrindinis tyrimas ir mitų naikinimas
Kolonoskopijos tyrimas yra pagrindinis metodas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti storosios žarnos būklę. Nepaisant to, daugelis žmonių vis dar bijo ar vengia šio tyrimo. Specialistai pabrėžia, kad didžioji dalis kolonoskopijų atliekama su nejautra, todėl pacientas nejaučia skausmo ar didelio diskomforto. Aukštos kvalifikacijos gydytojai geba tyrimą atlikti sklandžiai ir saugiai, minimaliai trikdydami paciento būklę.
Prevencinė kolonoskopija ne tik padeda anksti nustatyti vėžį, bet ir dažnai leidžia aptikti dar ikivėžinius pakitimus – gleivinės vietas su anomalijomis, kurias pašalinus, galima visiškai išvengti naviko vystymosi ateityje.
Prevencijos programos amžiaus ribos ir finansavimas
Nacionalinio vėžio instituto rekomendacija yra pradėti profilaktinius tyrimus nuo 50 metų ir tęsti iki 74 metų amžiaus. Šiai grupei kas dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, kuris padeda atrinkti žmones, kuriems reikalinga tolimesnė kolonoskopinė diagnostika. Jei testas yra teigiamas, pacientas siunčiamas pas specialistus, kur atliekama detalesnė apžiūra ir, jei reikia, biopsija.
Prevencinių programų finansavimas auga kasmet, kas leidžia gerinti prieinamumą bei gydymo kokybę. 2024 metais skirta suma siekia beveik 8 milijonus eurų, o tai yra ženklus žingsnis geresnės visuomenės sveikatos link.
Asmeninė atsakomybė ir gydytojų rekomendacijos
Visuomenės sveikatai itin svarbu pasitikėti profilaktiniais tyrimais ir juose dalyvauti. Profesorius Tomas Poškus pabrėžia: „Ne vienas žmogus sako: „Ai, nieko man nėra, kam tikrintis.“ O gydytojai visiems tokiems pacientams norėtų priminti, kad prevencinė storosios žarnos vėžio patikra sumažina riziką mirti.“
Laiku diagnozavus ligą ankstyvosiose stadijose, išgydymo procentai yra itin aukšti. Pirmojoje stadijoje yra išgyvenama daugiau nei 90 proc. atvejų, antrojoje – apie 70–80 proc., o pažengusiose stadijose išgyvenamumas ženkliai mažėja. Todėl sveikatą svarbu tikrinti ir rūpintis ja aktyviai, nes prevencija gali išgelbėti gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.