Miegas yra būtinas mūsų sveikatai, tačiau ne visi žino, kad net nedidelis šviesos kiekis miego metu gali rimtai pakenkti ne tik miego kokybei, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemai. Naujų mokslinių tyrimų duomenys atskleidžia, kaip svarbu užtikrinti visišką tamsą savo miego aplinkoje ir ko dėl to galima išvengti.
Šviesos poveikis miego metu – pavojus širdžiai ir medžiagų apykaitai
Šiaurės Vakarų medicinos centro, įsikūrusio JAV Čikagoje, mokslininkai ištyrė, kad net viena naktis vidutiniškai apšviestoje patalpoje (apie 100 liuksų) sutrikdo gliukozės kiekio reguliavimą ir širdies veiklą. Tokie pokyčiai gali tapti širdies ligų, diabeto ir metabolinio sindromo rizikos veiksniais. Tyrimo rezultatų autorė, miego medicinos specialistė daktarė Phyllis Zee, pabrėžia, kad miego metu šviesa aktyvuoja simpatinę nervų sistemą – tą pačią, kuri dienos metu didina budrumą ir širdies susitraukimų dažnį. Tačiau naktį tai trikdo organizmo poilsį.
Organizmo aktyvumo išlaikymas naktį – kodėl tai pavojinga?
Žmogaus organizme veikia dvi nervų sistemos – simpatinė, kuri yra aktyvesnė dieną, ir parasimpatinė, kuri dominuoja naktį, leidžiant organizmui pailsėti. Apšviestoje miego aplinkoje simpatinė nervų sistema išlieka aktyvi, dėl ko širdies susitraukimų dažnis išlieka aukštas, o organizmas negali tinkamai atsipalaiduoti. Gydytoja Daniela Grimaldi pažymi, kad tokiu atveju nors fiziškai žmogus ir miega, jo autonominė nervų sistema nepailsi, o tai yra nesveika ir gali laikui bėgant sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Šviesos poveikis gliukozės metabolizmui ir nutukimui
Kitas svarbus tyrimo aspektas – šviesos įtaka gliukozės kiekiui kraujyje. Po miego apšviestoje patalpoje padidėja atsparumas insulinui – procesas, kai ląstelės negali efektyviai panaudoti insulino gliukozės pernešimui. Tai didina cukraus kiekį kraujyje ir gali prisidėti prie diabeto išsivystymo. Ankstesni tyrimai taip pat rodo, kad žmonės, miegantys su šviesa, dažniau turi antsvorį ar nutukimą.
Phyllis Zee nurodo, kad šis tyrimas paaiškina, kodėl būtent taip nutinka – naktinė šviesa trikdo medžiagų apykaitą ir endokrininius procesus.
Kaip apsaugoti save ir užtikrinti kokybišką miegą?
Norint išvengti šviesos žalos sveikatai, verta laikytis kelių paprastų taisyklių. Visų pirma, svarbu prieš miegą užtraukti užuolaidas ar žaliuzes, išjungti visus šviesos šaltinius, įskaitant elektroninius prietaisus. Geriausia, kad miegamasis būtų kuo tamsesnis. Jei visiškai užtikrinti tamsą sudėtinga dėl išorinės aplinkos apšvietimo, galima naudoti miego kaukę arba roletus, kurie sumažins šviesos patekimą į kambarį. Taip pat pravartu vengti mėlynos šviesos, kuri stipriausiai stimuliuoja smegenis, o jei šviesos vis dėlto reikia – rinktis raudonos arba šilta spalva pasižyminčius šviesos šaltinius, kurie mažiau trikdo miego procesus.
Sužinokite, ar jūsų kambarys pakankamai tamsus
Gydytoja Phyllis Zee pataria paprastą būdą, kaip nustatyti, ar miegamasis yra pakankamai tamsus: „Jeigu pakankamai aiškiai matote daiktus, kambaryje tikriausiai yra per šviesu.“ Tokiu atveju rekomenduojama imtis priemonių šviesai sumažinti, kad organizmas galėtų pilnavertiškai atgauti jėgas miego metu ir išvengtų širdies bei metabolinių sutrikimų rizikos.
Galų gale, tinkamai pasirūpinus miego aplinka ne tik pagerėja bendroji savijauta, bet ir sumažėja rizika susirgti ilgalaikėmis širdies ligomis, diabetu ar net nutukimu. Miego metu atsipalaidavusi nervų sistema ir tinkamai reguliuojama medžiagų apykaita yra vieni pagrindinių ilgalaikės ir kokybiškos sveikatos garantų. Todėl verta atkreipti dėmesį į savo miego aplinką ir užtikrinti, kad ji būtų kuo tamsesnė ir palanki poilsiui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.