Šiuolaikinėje darbo aplinkoje vis dažniau akcentuojama sveikatos svarba, o darbo vietos tampa ne tik vieta, kur atliekami profesiniai įsipareigojimai, bet ir vieta, kur darbuotojų gerovė ir fizinė būklė yra prioritetas. 2017 metų lapkričio mėnesį Lietuvoje surengta mokslinė-praktinė konferencija, kuri subūrė šimtas valstybinių, verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, buvo skirta fizinio aktyvumo skatinimui darbo vietose ir atskleidė naujas galimybes sveikesnei darbo aplinkai kurti.
Fizinis aktyvumas – pagrindas darbo vietos sveikatai
Higienos instituto organizuotas renginys sutelkė dėmesį į fizinį aktyvumą darbo vietose, nes tai yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių darbuotojų sveikatą ir produktyvumą. Viešojo sektoriaus atstovai bei įmonės, kurios aktyviai skatina sveikatingumą, dalinosi savo gerąja patirtimi, o užsienio ekspertai pristatė naujausius tyrimus ir rekomendacijas. Tai rodo, kad Lietuvoje aktyviai vertinamos ir pritaikomos gerosios praktikos iš įvairių šalių, tuo pačiu ieškoma inovatyvių sprendimų, kurie padėtų skatinti darbuotojų gerovę.
Daugelio Europos šalių problema – raumenų ir skeleto sistemos sutrikimai
Vienas iš pagrindinių renginio pranešėjų, Danijos Nacionalinio darbo aplinkos ir tyrimų centro mokslininkas prof. Larsas L. Andersenas, atkreipė dėmesį į skeleto ir raumenų sistemos sutrikimų ypač didelį paplitimą Europoje. Šios ligos sudaro net pusę visų nedarbingumo priežasčių 27 šalims priklausančiuose darbuotojams. Tokie sutrikimai ne tik mažina darbingumą, bet ir daro didelę įtaką darbuotojų gyvenimo kokybei bei įmonių veiklos rezultatams. Prof. Andersenas pabrėžė, kad ilgalaikiai tyrimai patvirtino – efektyviausia prevencinė priemonė nėra vien trumpalaikiai atsipalaidavimo pratimai, o reguliarus jėgos treniruočių atlikimas.
„Pavyzdžiui, pratimai ant dviračio treniruoklio trumpam sumažina skausmą, tačiau poveikis yra laikinas. Priešingai, reguliarus jėgos treniruočių atlikimas, naudojant lengvus svarmenis, suteikia ilgalaikį efektą ir padeda išvengti skausmo grįžimo. Net nedidelės pastangos, skiriamos bent dviem minutėms kasdien, o per savaitę – bent vienai valandai, gali ženkliai pagerinti darbuotojų fizinę būklę“, – teigė prof.
L. L. Andersenas.
Fizinis aktyvumas darbo vietoje kaip neinfekcinių ligų prevencija
Konferencijos metu taip pat dalyvavo Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro konsultantas dr. Romeu Mendezas, kuris priminė PSO Europos regiono strategiją, skirtą 2016–2025 m. fizinio aktyvumo didinimui. Šios strategijos tikslas – bent 10% padidinti gyventojų fizinį aktyvumą, siekiant sumažinti neinfekcinių ligų, susijusių su sėsliu gyvenimo būdu, riziką. Dr. Mendezas akcentavo, kad fizinio aktyvumo trūkumas ypač ryškus Rytų Europoje, o klausimą spręsti galima ir darbo vietos lygiu – ugdant sveikos gyvensenos įpročius, skatinant judėjimą bei sveiko maisto pasirinkimus.
„Fizinio aktyvumo skatinimas darbo aplinkoje gali prasidėti nuo paprastų žingsnių – pavyzdžiui, darbo telefono pokalbius vykdyti stovint arba reguliariai daryti trumpas mankštas. Be to, biurai gali įrengti stovimas darbo vietas, kurios mažina sėdėjimo laiką. Taip pat svarbu, kad darbovietė parodytų įsipareigojimą skatinti sveikas gyvensenas – atsisakyti žalingų įpročių, kaip rūkymas ar alkoholis, skatinti sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Šie pokyčiai neretai persikelia ir į darbuotojų asmeninį gyvenimą“, – akcentavo dr. R. Mendezas.
Darbuotojai – sveikatingumo programų iniciatoriai
Konferencijoje buvo išryškinta ir dar viena svarbi pozicija – darbuotojai gali tapti sveikatingumo ambasadoriais savo įmonėse. „Swedbank“, „Vilniaus baldų“ bei „PPMI Group“ atstovai dalijosi savo patirtimi ir pabrėžė, jog aktyvūs ir sveikos gyvensenos principus propaguojantys darbuotojai skatina kolegas sekti jų pavyzdžiu. Asta Mikalajūnienė iš „PPMI Group“ pažymėjo, kad tokie darbuotojai ne tik aktyvina komandos narius, bet ir patys gauna papildomos motyvacijos, nes dalintis patirtimi ir žiniomis teikia ne tik naudą, bet ir džiaugsmą.
Tokia darbuotojų įsitraukimo strategija kuria teigiamą organizacijos kultūrą, mažina darbuotojų kaitą, gerina jų savijautą ir didina bendrą produktyvumą. Sveikatos puoselėjimas darbo vietose ne tik sumažina nedarbingumo laiką, bet ir prisideda prie ilgalaikės darbuotojų motyvacijos bei lojalumo formavimo.
Inovacijos ir pastovus tobulėjimas
Dar viena konferencijos žinia – sveikatos ir fizinio aktyvumo skatinimas darbo aplinkoje yra nuolatinis procesas, kuris reikalauja atsinaujinimo ir inovacijų. Prieinamų priemonių spektras nuolat plečiasi – nuo specialiai pritaikytų tempimo ir mankštos programų, darbo vietos ergonomikos gerinimo iki techninių sprendimų, tokių kaip stovimos darbo stotys ar modernios treniruočių priemonės biure.
Įmonės, kurios savo personalą skatina rūpintis sveikata, ne tik kuria patrauklią darbo aplinką, bet ir stiprina savo reputaciją kaip socialiai atsakingos organizacijos. Toks požiūris ilguoju laikotarpiu atsiperka darbuotojų lojalumu, mažu sergamumu ir geresne darbo kokybe.
Apibendrinant, sveikos darbo aplinkos kūrimas – tai kompleksinis judėjimas į geresnę, draugiškesnę ir efektyvesnę erdvę, kurioje darbuotojai jaučiasi vertinami ir gali išlaikyti gerą fizinę bei emocinę sveikatą. Ši konferencija atspindi augančią visuomenės sąmonę ir skatina plačiau įvesti sveikatingumo priemones darbo vietose, kurios prisideda prie ilgaamžiškumo ir produktyvumo didinimo tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.