Šiuolaikinės gyvensenos ir mitybos įpročiai kelia vis didesnį susirūpinimą dėl sveikatos būklės požiūriu. Naujausios didžiulės apimties tyrimų apžvalgos atskleidžia, kad ypač perdirbtas maistas, kurio sudėtis dažnai apima daug cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, dirbtinių dažiklių ir skonio stipriklių, yra susijęs su net 32 rimtais neigiamais sveikatos padariniais. Tarp jų – širdies ligos, vėžio išsivystymas, antrojo tipo diabetas, psichikos sutrikimai ir net ankstyva mirtis.
Kas yra ypač perdirbtas maistas?
Ypač perdirbtu maistu (angl. Ultra-processed foods – UPF) vadinami maisto produktai, kurių gamybai naudojami pramoniniai ingredientai, dažnai mažai susiję su natūraliomis maisto medžiagomis. Tai apima sausų pusryčių dribsnius, baltymų batonėlius, greito maisto restoranų patiekalus, tokius kaip gruzdintos bulvytės, mėsainiai ar dešrainiai. Tokių produktų vartojimo mastas šiuolaikinėse šalyse – tokiose kaip Jungtinė Karalystė ir JAV – dažnai sudaro net iki 50–80 proc. viso žmogaus dienos raciono.
Poveikis sveikatai – kaip tai veikia žmogų?
Didžiulė mokslinė apžvalga, apimanti beveik 10 mln. žmonių duomenis, parodė įtikinamą ryšį tarp padidinto UPF vartojimo ir daugelio sveikatos problemų. Ypač perdirbtas maistas susijęs su žymiai didesne rizika sirgti širdies kraujagyslių ligomis — rizika mirti nuo jų gali išaugti net 50 proc. Be to, pastebėta, kad dažnas tokių maisto produktų vartojimas siejamas su nerimo sutrikimais (padidėjusi rizika apie 12 proc.), depresija, astma, virškinamojo trakto ligomis, ateroskleroze ir tam tikrų formų vėžiu.
UPF paprastai turi žemą maistinę vertę – trūksta vitaminų ir maistinių skaidulų, tačiau gausu pridėtinio cukraus, druskos, sočiųjų riebalų ir įvairių priedų, kurie ne tik skatina apetito padidėjimą, bet ir skatina nutukimą bei medžiagų apykaitos sutrikimus.
Mitybos rizikos mažinimas ir valstybės vaidmuo
Tyrėjai ir sveikatos ekspertai ragina valstybines institucijas imtis sureguliavimų ir aktyvių priemonių, kurios padėtų sumažinti ypač perdirbto maisto vartojimą gyventojų mityboje.
Kaip pavyzdys pateikiamas siūlymas analogiškos tabako kontrolės konvencijos įdiegti ir maisto sektoriuje – tai leistų riboti kenksmingų produktų patekimą į rinką, didinti visuomenės sąmoningumą ir gerinti mitybos įpročius.
Jau dabar pastebima iniciatyvų, kuriomis restoranuose, greitojo maisto užeigose bei kituose maitinimo įstaigose prie patiekalų pavadinimų būtų nurodoma kalorijų vertė, siekiant mažinti nesveikų patiekalų vartojimą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje prognozuojama, kad per ateinančius dvidešimt metų būtų galima išvengti daugiau kaip 9 tūkst. mirčių nuo širdies ligų.
Tyrimų rezultatai ir ekspertų nuomonė
Šios apžvalgos metu buvo analizuojami 45 metaanalizės duomenys, kurie patvirtino, kad ypač perdirbtas maistas turi ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai. Nors kai kurie ekspertai įspėja, kad tyrimuose yra metodologinių apribojimų ir ne visada galima tiesiogiai nustatyti priežastingumo ryšį, yra aišku, kad daugybė nepriklausomų pasaulinių tyrimų vieningai rodo ryšį tarp šio maisto vartojimo ir daugelio sveikatos problemų.
Londono universitetinio koledžo docentas dr. Chrisas van Tullekenas pažymi: „Gerai suprantame mechanizmus, kuriais šie maisto produktai daro žalą. Iš dalies tai dėl prastos maistinės vertės – daug sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus.“ Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad ypač perdirbtas maistas skatina perteklinį vartojimą dėl savo skonio ir žemos kainos.
Kaip sumažinti riziką?
Visuomenės sveikatos ekspertai rekomenduoja rinktis kuo mažiau ypač perdirbtų produktų. Vietoj jų verta dažniau rinktis natūrų, minimaliai apdorotą ar šviežią maistą: daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus ir kokybiškus baltymus. Tokiu būdu galima ne tik sumažinti ligų riziką, bet ir pagerinti bendrą savijautą bei gyvenimo kokybę.
Žinios apie ypač perdirbtų maisto produktų žalą turėtų paskatinti atidžiau vertinti savo mitybą ir siekti sąmoningų pokyčių, o valstybinių institucijų ir sveikatos organizacijų indėlis yra esminis siekiant visos visuomenės sveikumos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.