Krūties vėžys yra viena dažniausių diagnozių tarp moterų Lietuvoje ir visame pasaulyje. Tai liga, kuri, laiku ją aptikus, gali būti efektyviai gydoma bei kontroliuojama, leidžianti moterims visiškai pasveikti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Vienas patikimiausių būdų užkirsti kelią šiai klastingai ligai – dalyvauti prevencinėse programose, kurios padeda anksti nustatyti pokyčius krūtyse ir suteikti gydymą tinkamu laiku.
Kasmet auga sergančiųjų krūties vėžiu skaičius
Remiantis Higienos instituto duomenimis, krūties vėžio diagnostika Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau nustatoma vis didesniam moterų skaičiui. 2022 metais šia liga sirgo apie 19,5 tūkst. moterų, 2023 metais – beveik 20 tūkst., o pernai – jau daugiau kaip 21 tūkst. Tačiau svarbu paminėti, kad mirtingumo nuo šios ligos rodikliai išlieka stabilūs, kasmet netenkant daugiau nei 500 moterų. Tai parodo, jog ankstyva diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs siekiant sumažinti ligos pasekmes ir gelbėti gyvybes.
Amžiaus ribos plėtra – daugiau galimybių profilaktikai
Valstybinė ligonių kasa (VLK) nuolat stengiasi didinti krūties vėžio prevencinių programų pasiekiamumą. Šiuo metu, vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis, į programą įtraukiamos moterys nuo 45 iki 74 metų amžiaus, o ankstesnė amžiaus riba buvo nuo 50 iki 69 metų. Tai reiškia, kad profilaktiniai tyrimai dabar prieinami daug platesnei moterų grupei, pasiūlant galimybę profilaktiškai pasitikrinti net apie 150 tūkst. moterų daugiau nei anksčiau.
Programa numato mamografijos tyrimą kas dvejus metus, kuris yra vienas iš efektyviausių būdų anksti aptikti krūties vėžio požymius dar prieš išsivystant ligai kaip matomai simptomatikai.
Kaip prisidėti prie savo sveikatos prevencijos?
Moterims, norinčioms pasinaudoti nemokama krūties vėžio prevencine programa, pirmasis žingsnis – kreiptis į savo gydymo įstaigą, kur bus išduotas siuntimas mamografijai atlikti. Šie tyrimai yra visiškai nemokami moterims, apdraustoms privalomuoju sveikatos draudimu, jei tyrimas atliekamas sveikatos priežiūros įstaigose, kurios bendradarbiauja su Valstybine ligonių kasa.
VLK specialistai pabrėžia, kad net ir nepatekus į amžiaus limitą, bet pastebėjus bet kokius neįprastus krūties pokyčius ar nusiskundimus, moterys turėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Ankstyvas reagavimas suteikia daug didesnes galimybes sėkmingai gydytis ir išvengti sunkių pasekmių.
Prevencinės programos – investicija į visuomenės sveikatą
Lietuvoje iš viso veikia penkios didžiosios ligų prevencijos programos, skirtos ankstyvajai gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai. Šių programų finansavimui 2025 metais numatyta skirti beveik 70 mln. eurų, kas yra beveik 3 mln. eurų daugiau nei pernai. Tokios investicijos leidžia plėsti paslaugų prieinamumą, didinti gyventojų sąmoningumą bei mažinti ligų keliamą naštą šaliai.
Prevencija – tai ne tik tyrimai, bet ir sveikas gyvenimo būdas, reguliarūs apsilankymai pas gydytojus, fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba. Kruopštus rūpinimasis sveikata gali ženkliai sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu ar kitomis sunkiai gydomomis ligomis.
Apibendrinant, moterys kviečiamos pasinaudoti nemokama galimybe atlikti krūties vėžio prevencinius tyrimus, ypač turint omenyje, kad ligos ankstyvos stadijos nustatymas gali išgelbėti gyvybę. „Rūpinkitės savimi, skatinkite ir savo artimuosius būti sąmoningais,“ – ragina VLK atstovė Rasa Savičiūtė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.