Kraujospūdis – tai viena svarbiausių žmogaus sveikatos būklių rodiklių, kuri nuolat kinta reaguojant į įvairius vidinius ir išorinius veiksnius. Tačiau jei kraujospūdis „šokinėja“ be aiškios priežasties, verta suvokti, jog tai gali rodyti rimtas sveikatos problemas, kurias būtina spręsti. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Dovilė Šilinskienė paaiškina, kas lemia kraujospūdžio svyravimus ir kokie ženklai rodo, kad reikia laiku sunerimti.
Kraujospūdžio svyravimų priežastys: ne tik fizinis aktyvumas
Mankštos trūkumas ar per didelis fizinis krūvis gali išprovokuoti kraujospūdžio svyravimus, tačiau ne mažiau svarbios ir emocinės būsenos. Reguliarus stresas, nerimas, panikos atakos dažnai veikia kaip svarbūs sveikatos trikdžiai, kurie neigiamai veikia kraujospūdį. Be to, kasdieniame gyvenime svarbų vaidmenį vaidina mūsų mityba – per didelis druskos, alkoholio ar kofeino vartojimas, taip pat nepakankamas miegas arba miego sutrikimai, tokie kaip miego apnėja, gali sąlygoti reikšmingus kraujospūdžio svyravimus.
Aukšto ir žemo kraujospūdžio simptomai
Kardiologė D. Šilinskienė primena, kad optimalus kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80 mmHg, o svarbiausia, kad kraujospūdis neviršytų 140/90 mmHg, nes tai jau yra laikoma padidėjusiu. Aukštą kraujospūdį dažnai lydi galvos skausmai, akies mirgėjimas, nerimas, gausus prakaitavimas arba pulso pojūtis kaklo srityje. Taip pat kai kuriems pacientams gali pasireikšti paraudę skruostai, nosies kraujavimas ir kvapo trūkumas. Priešingai, žemas kraujospūdis pasireiškia silpnumu, galvos svaigimu, regėjimo sutrikimais, o kai kuriais atvejais net apalpimu. Taigi, kiekvieno žmogaus organizmas gali individualiai reaguoti į kraujospūdžio pokyčius, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus.
Kraujospūdžio svyravimų prevencija ir gyvenimo būdo svarba
Padidėjęs arba svyruojantis kraujospūdis yra viena pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos priežasčių.
Nereguliuojamas kraujospūdžio problema gali sukelti miokardo infarktą, insultą, inkstų nepakankamumą ir kitas sunkių ligų formas. Todėl itin svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų: sumažinti druskos vartojimą, vartoti daugiau vaisių, daržovių bei produktų, turinčių nesočiųjų riebalų, atsisakyti žalingų įpročių, reguliariai fizinį aktyvumą ir suvaldyti stresą. Jei žmogui jau diagnozuota arterinė hipertenzija, būtina reguliariai vartoti paskirtus vaistus, vengti kai kurių vaistų, galinčių pabloginti būklę, ir bendradarbiauti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją ir kokius tyrimus atlikti?
Jei kraujospūdis ženkliai pakyla ir jo nepavyksta sureguliuoti namų sąlygomis, ar atsiranda papildomi organų pažeidimo požymiai, pavyzdžiui, insultas, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Vienas iš tikslesnių kraujospūdžio vertinimo būdų yra 24 valandų kraujospūdžio monitoravimas, kai speciali manžetė kas pusvalandį iki valandos matuoja kraujospūdį visą parą tiek poilsio, tiek fizinio aktyvumo metu. Taip pat gali būti atliekami elektrokardiograma, širdies echoskopija ar veloergometrijos tyrimas, vertinantys kraujospūdžio pokyčius fizinio krūvio metu.
Reguliarus kraujospūdžio matavimas ir savimonė yra pagrindiniai žingsniai saugant širdies ir kraujagyslių sveikatą. Gydytoja D. Šilinskienė pabrėžia, kad paciento aktyvus dalyvavimas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali žymiai pagerinti savijautą ir sumažinti rimtų komplikacijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.