Venų varikozė dažnai klaidingai laikoma vien estetine problema, tačiau iš tiesų tai yra lėtinė kraujagyslių liga, kuri gali vystytis pamažu ir ilgą laiką būti nepastebėta. Dėl to dauguma žmonių pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai venų išsiplėtimas tampa jau aiškiai matomas arba atsiranda stipresni negalavimai. Vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė pabrėžia, kad kuo anksčiau atpažinsime pirmuosius ligos požymius, tuo daugiau galimybių bus pristabdyti jos progresavimą bei išvengti sunkių komplikacijų.
Kas yra venų varikozė ir kodėl ji vystosi?
Venų varikozė atsiranda tuomet, kai sutrinka kraujotaka venose – venų sienelės praranda elastingumą, išsitempia ir išsiplečia. To pasekoje vožtuvai venose veikia netinkamai, leidžia kraujui tekėti priešinga kryptimi ir kauptis, ypač kojų paviršinėse venose. Tai sukelia didesnį spaudimą venų sienelėms ir gali sukelti tiek diskomfortą, tiek ir rimtas sveikatos problemas. Daugelis žmonių daro klaidą – laukia kol varikozė ryškiai išsivystys ir išryškės ant kojų, o tada imasi veiksmų, tačiau šis požiūris gali lemti sunkias pasekmes.
Pirmieji venų varikozės simptomai
Venų varikozė neatsiranda staiga ir iš karto su aiškiai matomomis venomis. Pirmoji ligos stadija dažnai pasireiškia tik nežymiais požymiais: sunkumo ir tempimo jausmu kojose, nuovargiu, ypač vakare, patinimu kulkšnies srityje, niežuliu ar naktiniais mėšlungiais. Šiuos požymius dažnai nesureikšminame arba priskiriame nuovargiui, todėl liga dažnai būna diagnozuojama jau pažengusi.
Venų varikozė išskiriama į šešias stadijas. Ankstyvose stadijose matomi smulkūs kapiliarų tinklai ir paviršinės venos. Pažengusiose stadijose atsiranda didesni venų mazgai, dažnas kojų tinimas, o ilgainiui – ir odos pokyčiai: oda tampa sausesnė, plonesnė, jautresnė, atsiranda pigmentacija, o sunkiais atvejais – sunkiai gyjančios žaizdos.
Kokie rizikos veiksniai lemia venų varikozės atsiradimą?
Pirmieji venų varikozės simptomai dažniausiai pasireiškia kasdieniniame gyvenime nuo 25 iki 40 metų amžiaus asmenims, tačiau liga vystosi ne tik dėl amžiaus. Riziką didina paveldimumas, darbas, kuriame tenka ilgai stovėti ar sėdėti, mažas fizinis aktyvumas bei antsvoris. Be to, ilgalaikis nejudrumas vienoje padėtyje sustiprina venų apkrovą ir trikdo kraujo apytaką. Moterims šią būklę dažnai lemia hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumas ar menopauzė, tad joms venų varikozė diagnozuojama dažniau nei vyrams. Tačiau su ligos simptomais susiduria ir daug vyrų, kurie dažnai per ilgai ignoruoja ankstyvuosius požymius ir kreipiasi į specialistus jau vėlyvose stadijose.
Kaip užkirsti kelią ligos progresavimui?
Labai svarbu ankstyvoje stadijoje imtis priemonių, kurios padeda sulėtinti ligos vystymąsi ir pagerinti savijautą. Vienas efektyviausių būdų – reguliarus fizinis aktyvumas, ypač judesių, kurie aktyvuoja blauzdų raumenis. Šie raumenys veikia kaip siurbliai, padedantys kraujui grįžti iš kojų venų į širdį. Todėl ilgalaikis sėdėjimas ar stovėjimas be pertraukų nėra palankus venų sveikatai.
Be to, svarbu dažnai keisti padėtį, dažnai vaikščioti ir vengti bet kokių elgesio, kurie didina kraujo sąstovą venose. Vakare naudinga pailsinti kojas, jas pakėlus aukščiau kūno lygio, taip palengvinant veninį kraujo nutekėjimą. Taip pat reikėtų atsargiai elgtis su karštu vandeniu: karštos vonios, pirtys ar ilgas kaitinimasis gali padidinti venų išsiplėtimą ir sukelti nemalonius simptomus.
Subalansuota mityba taip pat yra svarbi palaikant kraujagyslių būklę. Vitaminai C, E, K ir D bei bioflavonoidai stiprina venų sieneles, sumažina oksidacinį stresą ir pagerina bendrą kraujagyslių sveikatą, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į šių maistingųjų medžiagų pakankamą vartojimą.
Simptomų valdymas ir gydymas pažengusioje stadijoje
Jei venų varikozė jau sukelia juntamą diskomfortą, dažnai rekomenduojama naudoti kompresines kojines ar pėdkelnes. Jos sumažina veninį sąstovį, pagerina kraujo nutekėjimą ir palengvina tinimą bei sunkumo pojūtį kojose. Tačiau svarbu kompresines priemones parinkti tinkamai pagal kompresijos lygį ir teisingai dėvėti jas. Netinkamas pasirinkimas arba netaisyklingas naudojimas gali lemti neefektyvų gydymą arba komplikacijas.
Taip pat kai kuriems pacientams naudingi geriamieji venotonikai, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, pvz., diosmino, mažinančių tinimą ir pagerinančių kraujagyslių funkciją. Vietinio poveikio tepalai ar kremai su heparinu arba vėsinamuoju efektu gali trumpam palengvinti diskomfortą, tačiau jie nepašalina ligos priežasties, tik mažina simptomus.
Vaistininkė pabrėžia, kad svarbu nedelsti kreipiantis į gydytoją, jei atsiranda stiprus kojų tinimas, skausmas, paraudimas, šilumos pojūtis ar odos pažeidimai, nes tai gali būti rimtų komplikacijų požymiai, reikalaujantys skubios medicininės pagalbos ar net operacinio gydymo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.