Atliekant šlapimo ar išmatų tyrimus, labai svarbu ne tik tinkamų analizių technikos taikymas laboratorijoje, bet ir tinkamas mėginių paėmimas. Nepakankamas dėmesys šiam procesui gali lemti netikslius ir klaidinančius tyrimo rezultatus, dėl ko vėliau gali būti sunku nustatyti tikslią diagnozę ar parinkti tinkamą gydymą.
Specialūs indeliai – būtini tikslumui užtikrinti
Daugelis pacientų nežino, kaip svarbu šlapimo ar išmatų mėginius rinkti į specialius, sterilizuotus vienkartinius indelius. Vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė primena, kad mėginių surinkimui naudojami įprasti namų indai ar net stiklainiai nėra tinkami, nes juose gali būti nematomų nešvarumų, pelėsio, bakterijų, kurios gana lengvai užteršia mėginį ir iškreipia tyrimo rezultatus.
Netinkamas mėginio paėmimas, kaip pavyzdžiui, šlapimo kaupimas keliuose induose arba jo persipylimas, taip pat sumažina testo tikslumą. Todėl labai svarbu laikytis gydytojo ar laboratorijos rekomendacijų ir naudoti tik specialiai tam skirtus indelius, kuriuos patogu įsigyti bet kurioje vaistinėje.
Teisingas šlapimo mėginio ėmimas
Prieš renkant šlapimo mėginį, patariama ne mažiau kaip 4–6 valandas nesišlapinti. Idealiausias mėginys yra rytinis šlapimas, surinktas iš karto po miego – jis būna koncentruotas ir daug informatyvesnis. Surinkimą reikia vykdyti švariai, kruopščiai nusiplaunant rankas ir išorinius lytinius organus, vengiant chemikalų ar prausiklių, kurie gali užteršti mėginį ar paveikti tyrimo rezultatus.
Renkant vidurinę šlapimo porciją, svarbu pradėti šlapintis į klozetą, po to apie 20-50 ml šlapimo surinkti į indelį, o pabaigti vėl šlapintis į klozetą. Po surinkimo mėginys turi būti sandariai uždarytas ir laikomas šaltai. Geriausia mėginį pristatyti į laboratoriją per pirmąją valandą nuo paėmimo.
Vaikams, ypač mažiems, kurie dar negali kontroliuoti šlapinimosi, naudojami specialūs šlapimo surinkimo maišeliai, kurie klijuojami ant odos. Tačiau tokie mėginiai kartais būna užteršti, todėl vaistininkė rekomenduoja tiesiog laukti, kol vaikas pasišlapins į specialų indelį.
Atsišaukiama vengti šlapimo tyrimo metu aštraus, sūraus maisto, burokėlių, alkoholio, taip pat fizinio krūvio, nes šie veiksniai gali pakeisti tyrimo rezultatus. Be to, kai kurios vitaminų grupės, vaistai ar maisto papildai taip pat gali įtakoti analizės rodiklius.
Išmatų tyrimo ypatumai
Atliekant išmatų tyrimą, dar vadinamą koprograma, svarbu surinkti mėginį į sterilią ir švarią talpą. Renkant išmatas rekomenduojama paimti nedidelį, graikinio riešuto dydžio mėginį, kuris turi būti reprezentatyvus – paimtas iš skirtingų vietų.
Nerekomenduojama atlikti šio tyrimo iš karto po antibiotikų, vidurius laisvinančių preparatų vartojimo ar klizmos taikymo, taip pat menstruacijų metu. Jei atliekamas specialus tyrimas dėl kirminų kiaušinėlių, mėginys turi būti paimtas ryte, prieš prausimąsi, o tikslumui užtikrinti – geriausia tai daryti medicinos įstaigoje, kur mėginys paimamas tiksliai ir tinkamai.
Tėvams, kurie renkasi mėginį vaikui namuose, reikėtų gauti specialų stiklelį ir permatomą lipnią juostelę, o mėginio teisingas surinkimas garantuoja tikslius rezultatus. Nepakankama šio proceso kontrolė gali lemti pakartotinius tyrimus.
Be to, tyrimams dėl slapto kraujavimo išmatose svarbu pasitarti su specialistu dėl tam tikrų maisto produktų pakeitimo tyrimo išvakarėse, nes kai kurie produktai gali iškreipti rezultatus.
Apibendrinimas
Tinkamas šlapimo ir išmatų mėginių paėmimas reikšmingai lemia tyrimų tikslumą ir diagnostikos patikimumą. Būtina naudoti tik specialiai tam skirtus sterilius indelius, laikytis higienos taisyklių, atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas dėl mėginio laikymo ir pristatymo. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad tyrimo rezultatai būtų patikimi, o gydymas – tinkamai parinktas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.