Kojų mėšlungis – staigus ir skausmingas raumenų susitraukimas, dažniausiai blauzdos srityje – daugelį žmonių pažadina naktį. Dažnai tokie spazmai yra siejami su magnio trūkumu organizme, tačiau toks įsitikinimas anaiptol nėra vienintelis galimas paaiškinimas. Ekspertai akcentuoja, kad kojų mėšlungio priežastys yra kompleksiškos ir priklauso nuo įvairių veiksnių, kurių ne visuomet įmanoma įvardyti iš karto.
Vaistininkė Vilmantė Mostautienė pabrėžia, kad naktinis kojų mėšlungis nėra vien tik magnio trūkumo padarinys. Tai gali būti ir elektroličių disbalansas, skysčių trūkumas, nepakankama arba pernelyg intensyvi fizinė veikla, kraujotakos sutrikimai, nervų sistemos dirginimas ar net kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas, inkstų ligos. Be to, tam tikrų vaistų, tokių kaip diuretikai ar statinai, vartojimas taip pat gali prisidėti prie raumenų spazmų atsiradimo.
Kodėl mėšlungis dažniausiai pasireiškia naktį?
Nakties metu mūsų raumenys atsipalaiduoja, sulėtėja kraujotaka, todėl padidėja raumenų spazmų tikimybė. Mėšlungiui įtakos turi ir miego metu dažnai būdinga pėdų padėtis – jos laikymas nuleistoje pozicijoje trumpina blauzdos raumenis ir skatina spazmų atsiradimą. Todėl naktiniai mėšlungiai dažnai būna intensyvesni nei pasireiškiantys dieną.
Magnio vaidmuo ir kitos svarbios priežastys
Magnis atlieka svarbų vaidmenį raumenų atsipalaidavime, o jo trūkumas gali išprovokuoti spazmus. Tačiau dažnai mėšlungis pasireiškia net esant normaliai magnio koncentracijai kraujyje, todėl vien magnio papildai ne visada padeda išspręsti šią problemą. Be to, net netipinė arba nedidelė dehidratacija gali paveikti elektrolitų balansą – natrio, kalio ir magnio pusiausvyrą, kurie yra būtini nervinių impulsų perdavimui ir raumenų funkcionavimui.
Fizinis aktyvumas taip pat turi didelę reikšmę. Pernelyg intensyvus ar neįprastas krūvis sukelia raumenų nuovargį, didina metabolitų kaupimąsi, kas trukdo raumenų atsipalaidavimui.
Priešingai, ilgalaikis nejudrumas, pavyzdžiui, sėdimas darbas, silpnina kraujotaką ir raumenų elastingumą, tad keičiant kūno padėtį ar miegant gali kilti mėšlungis.
Vaistų poveikis ir kitos gyvenimo būdo priežastys
Tam tikri vaistai gali daryti įtaką raumenų spazmų atsiradimui. Diuretikų vartojimas gali sukelti kalio arba magnio deficitą, o statinai, dažnai skiriami širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, kartais sutrikdo raumenų ląstelių veiklą, sukelia skausmą ir mėšlungį. Dėl to svarbu įvertinti ne tik magnio papildų poreikį, bet ir kasdienius gyvensenos įpročius bei vaistų vartojimą.
Dažnai žmonės vartoja magnio papildus profilaktiškai, bet nepaiso kitų svarbių veiksnių, tokių kaip pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba ar tinkamas fizinis aktyvumas. Be to, dideli vieno mineralo papildų kiekiai gali sutrikdyti kitų medžiagų įsisavinimą ir sudaryti organizmo disbalansą.
Kada reikėtų sunerimti dėl mėšlungio?
Nors daugeliu atvejų mėšlungis yra nepavojingas ir gali būti gydomas gyvenimo būdo pakeitimais, tam tikri simptomai turėtų būti rimto susirūpinimo priežastis. Jei mėšlungis kartojasi beveik kiekvieną naktį arba kelis kartus per savaitę, trunka ilgai, palieka ilgalaikį skausmą, arba pasireiškia ne tik naktį, bet ir dienos metu, tai gali rodyti rimtesnes kraujotakos ar nervų sistemos problemas. Taip pat pavojingas simptomas yra mėšlungio pasikartojimas tik vienoje kojoje. Tokiais atvejais reikalinga konsultacija su gydytoju, kuris gali paskirti tinkamus tyrimus ir gydymą.
Vaistininkės Vilmantės Mostautienės rekomendacija – nedelsti ieškoti mėšlungio priežasties ir nevertinti jo kaip vien tik magnio trūkumo požymio. Svarbu holistiškai įvertinti gyvenimo būdą, fizinę veiklą, mitybą, vartojamus vaistus ir organizmo bendrą būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.