Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), turi teisę į nepertraukiamas šeimos medicinos paslaugas. Tai reiškia, kad pagalba turi būti pasiekiama bet kuriuo metu – tiek įprastą darbo dieną, tiek savaitgalį, po darbo valandų ar per šventes. Tačiau, kaip pastebi Valstybinė ligonių kasa (VLK), pacientus neretai supainioja tai, kad ne visos poliklinikos pačios teikia tokias paslaugas visą parą. Kai kurios gydymo įstaigos yra sudariusios sutartis su kitomis medicinos įstaigomis, kad užtikrintų nepertraukiamą pagalbą.
Svarbu žinoti: kur kreiptis pagalbos ne darbo metu?
Norėdami išvengti neaiškumų ir gauti pagalbą laiku, gyventojai turėtų iš anksto pasidomėti, kur kreiptis budinčio gydytojo paslaugų, kai jų prisirašiusi gydymo įstaiga nedirba. Šią informaciją galima sužinoti pas savo šeimos gydytoją, registratūroje, gydymo įstaigų skelbimų lentose ar interneto svetainėse. Patogiai atnaujinama informacija apie visos šalies gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas taip pat pateikiama ligonių kasų interneto svetainėje.
Budintis gydytojas ar šeimos gydytojas: kada rinktis kurį?
Poliklinikos ir šeimos medicinos centrai primena, jog po šeimos gydytojų darbo valandų budintys gydytojai teikia paslaugas, kai pacientas ūmiai susirgo ir tai atitinka šeimos medicinos normą. Įvertinęs paciento būklę, budintis gydytojas prireikus iškviečia greitosios medicinos pagalbos brigadą, o išrašai apie suteiktas paslaugas persiunčiami į gydymo įstaigą, kurioje asmuo yra prisirašęs pas šeimos gydytoją.
Į budintį gydytoją reikėtų kreiptis ūmiai susirgus – pavyzdžiui, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, karščiuojama, smarkiai pykina, nepavyksta sureguliuoti kraujo spaudimo įprastais vaistais, atsiranda dusulys ir pan. Tačiau dėl gydymo ir tyrimų kontrolės, planinio bei profilaktinio sveikatos tikrinimo gyventojų prašoma kreiptis į savo šeimos gydytoją jo darbo metu. Kasdienių vaistų išsirašymą taip pat galima suplanuoti iš anksto, vizito pas šeimos gydytoją metu. Taip išvengiamos ilgos eilės ir užtikrinamas operatyvesnis budinčio gydytojo paslaugų teikimas tiems, kam jų labiausiai reikia.
Pavojai skubiosios pagalbos skyriuose: kada teks mokėti?
Ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad nemaža dalis pacientų piktnaudžiauja ligoninės paslaugomis. Skaičiuojama, kad net 20–30 proc. atvejų į skubiosios pagalbos skyrius pacientai atvyksta dėl nežymių sveikatos sutrikimų, kai skubi pagalba nėra būtina. Tai lemia ilgų eilių susidarymą, o prioritetas visuomet teikiamas sunkiausios būklės pacientams.
„Ar pagalba yra būtina, ar ne, sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia, negresia sunkių komplikacijų rizika, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Todėl už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma susimokėti“, – perspėja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Susimokėti gali tekti dviem atvejais: pirma, jei pacientas savo noru atvyko dėl nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti mokamų paslaugų. Antra, jei paciento būklė neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato gydytojas, o pacientas vis tiek nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje, jam gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos.
Kada tikrai reikia vykti į priėmimo skyrių ar kviesti 112?
Skubioji pagalba turi būti suteikta nedelsiant. Į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia vykti tik tada, kai kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei. Pavyzdžiui, stipriai susižeidus, nusideginus, ūmiai apsinuodijus, esant būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla. Šios pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Be abejo, prireikus skubios pagalbos nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112. Tai būtina, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, arba kai pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar tam nebėra laiko.
VLK primena, kad būtinąją medicinos pagalbą kiekviena gydymo įstaiga privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neturintiems šio draudimo. Be to, ji turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs.
Kitu atveju, kai pagalba nėra skubi, pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus, o poliklinikų nedarbo metu – į budinčius gydytojus. Teisingas medicinos įstaigų pasirinkimas ne tik taupo jūsų laiką ir pinigus, bet ir užtikrina efektyvesnę pagalbą tiems, kam jos iš tiesų labiausiai reikia.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.