Širdies pulsas yra vienas pagrindinių mūsų organizmo gyvybinių ženklų, atspindintis širdies darbą ir kraujotakos sistemą. Nors daug kalbame apie kraujospūdį, labai svarbu žinoti ir apie širdies ritmo svarbą bei pavojingus jo nukrypimus, kurie gali signalizuoti apie rimtas širdies ligas ar net gyvybei pavojingas būkles. Šiame straipsnyje aptarsime, koks pulsas yra pavojingas gyvybei, kokios ribos yra laikomos normaliomis ir kada reikėtų nedelsti kreiptis į medikus.
Širdies ritmo normos ir pavojingi nukrypimai
Normalus suaugusio žmogaus pulso dažnis ramybės būsenoje yra nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Šis intervalas atspindi sveiką širdies veiklą. Tiesa, profesionalūs sportininkai turi žemesnį pulsą – dažnai nuo 40 iki 60 dūžių per minutę, kas yra jų fizinio ištreniruotumo ir širdies pritaikymo rezultatas. Tačiau paprastam žmogui tiek žemas, tiek per aukštas pulsas gali būti rimtas signalas, kad širdis dirba neįprastai.
Žemiau pateikiama lentelė, kuri padės suprasti, kokie pulsai yra laikomi normaliu, o kokie jau pavojingi gyvybei:
| Būklės aprašymas | Dūžių skaičius ramybėje |
|---|---|
| Pavojingai žemas ritmas | < 40 dūžių/min. |
| Per žemas ritmas (bradikardija) | < 60 dūžių/min. |
| Normalus širdies ritmas | 60 – 100 dūžių/min. |
| Per aukštas ritmas (tachikardija) | 100 – 140 dūžių/min. |
| Pavojingai aukštas ritmas | > 140 dūžių/min. |
Bradikardija – kai širdis plaka per lėtai
Bradikardija yra būklė, kai širdies ritmas ramybės būsenoje nukrenta žemiau 60 dūžių per minutę. Nors kai kuriems sportininkams tai natūralu, paprastam žmogui žemas pulsas gali reikšti, kad gyvybiškai svarbūs organai, pvz., smegenys ar plaučiai, negauna pakankamai deguonies ir maistingųjų medžiagų. Tai gali sukelti bendrą silpnumą ir didelį rizikos laipsnį.
Ypač kritiška būklė pasiekiama, kai pulsas sumažėja iki mažiau nei 40 dūžių per minutę. Tokiu atveju gali atsirasti pavojus prarasti sąmonę arba ištikti širdies sustojimas.
Kviečiant medikus, būtina atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:
- Stiprus galvos svaigimas ir regėjimo praradimas;
- Artėjantis apalpimas ar sąmonės netekimas;
- Lėtinis nuovargis, net ir atliekant paprastą fizinę veiklą;
- Sunkumas kvėpuojant ir krūtinės skausmas;
Esant šiems požymiams, svarbu nedelsti ir kreiptis į greitąją medicinos pagalbą.
Tachikardija – kai širdis plaka per greitai
Tachikardija yra širdies ritmo sutrikimas, kuriam esant pulsas viršija 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje. Po fizinio krūvio ar emocinio streso širdies dažnis natūraliai kyla, tačiau jei jis viršija 140 dūžių per minutę be akivaizdžios priežasties, tai yra rimtas signalas apie galimus širdies sutrikimus.
Per greitas širdies plakimas neleidžia širdies kameroms pilnai prisipildyti krauju, o tai sumažina išstumiamo kraujo tūrį, dėl šios priežasties vidaus organai negauna pakankamai deguonies. Kritinė riba viršija 140 dūžių per minutę. Nedelsiant kreipkitės į specialistus, jei jaučiate šiuos simptomus:
- Stiprų dusulį ir kvėpavimo sunkumus;
- Krūtinės skausmą, spaudimą ar deginimo pojūtį;
- Stiprus, dažnas ar nereguliarus širdies plakimas kaklo srityje;
- Orientacijos praradimą ar pusiausvyros sutrikimus.
Kas lemia širdies ritmo sutrikimus?
Širdies ritmo klaidas gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant ligas, medikamentus ir gyvenimo būdo ypatumus. Dažniausios priežastys:
- Širdies raumens ligos ir struktūrinės širdies anomalijos;
- Prieširdžių virpėjimas bei kiti ritmo sutrikimai;
- Elektrolitų, tokių kaip kalis, magnis ar natris, disbalansas;
- Skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotireozė arba hipertireozė);
- Vaistų poveikis arba jų netinkamas vartojimas;
- Stresas, nerimas ir psichologinės problemos;
- Didelis kofeino, alkoholio ar energetinių gėrimų vartojimas;
- Užslėpti infekciniai procesai ir uždegimai organizme.
Kaip teisingai pamatuoti pulsą namuose?
Širdies ritmo matavimas namuose gali būti paprastas ir tikslus, jei žinote tinkamą metodą. Matuoti pulsą geriausia ramybės būsenoje, sėdint ir atsipalaidavus, mažiausiai 5 minutes. Pirštus (dažnai smilių ir didįjį) uždėkite ant vidinės riešo pusės po nykščio pagrindu arba ant miego arterijos kaklo šone, šiek tiek žemiau žandikaulio.
Pulsą skaičiuokite 15 sekundžių, o gautą skaičių padauginkite iš 4, kad gautumėte minutinių dūžių skaičių. Svarbu nepamiršti, jog nereikėtų matuoti pulsą naudodami nykštį, nes jis turi savo atskirą pulsaciją ir gali klaidinti.
Ką daryti, jei pastebėjote pavojingą pulsą?
Nustačius, kad pulsas yra pavojingai žemas arba aukštas, patariama nedelsti kreiptis į specialistus. Ypač svarbu skubiai iškviesti greitąją pagalbą, jei jaučiate stiprius galvos svaigimus, krūtinės skausmą, dusulį ar jei pulsas ilgai išlieka neįprastas. Ignoruojant organizmo signalus gali kilti grėsmė gyvybei bei atsirasti negrįžtami sveikatos sutrikimai.
Net jei širdies ritmo sutrikimai nėra kritiniai, bet pasikartojantys, būtina pasitarti su kardiologu, kuris atliks išsamius tyrimus, įskaitant elektrokardiogramą ir Holterio monitoriavimą. Taip pat svarbu peržiūrėti ir gydytojo paskirtus vaistus bei įvertinti gyvenimo būdą, siekiant sumažinti širdies ritmo sutrikimų riziką.
Žinoti, koks pulsas yra pavojingas gyvybei, yra gyvybiškai svarbu kiekvienam. Reguliariai stebėdami rytmą, tinkamai rūpindamiesi kūnu ir laiku reaguodami į sutrikimus, galime apsaugoti save ir artimuosius nuo rimtų sveikatos problemų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.