Pastarnokai yra daržovės, priklausančios salierinių šeimai, artimos morkų, salierų, petražolių ir krapų giminei. Šie augalai natūraliai auga Europoje ir Azijoje, o jų šaknys naudotos maistui dar prieš bulvių išpopuliarėjimą. Pastarnokai pasižymi unikaliu skoniu ir naudinga maistine sudėtimi, todėl verta su jais supažindinti plačiau.
Kas yra pastarnokai?
Pastarnokai (lot. Pastinaca sativa) yra daugiamečiai žoliniai augalai, kuriuos Lietuvoje galima sutikti augančius pievose, pakelėse ir pagrioviuose. Jie mielai renkasi priemolio dirvožemį, turintį daug azoto. Augalo stiebas yra tvirtas, briaunotas, o lapai plunksniški. Liepos-rugsėjo mėnesiais pastarnokas žydi skėčio formos žiedais, kurie sudaryti iš keliolikos smulkesnių žiedelių. Labiausiai vertinama augalo dalis – balkšvai gelsvos, pailgos šaknys, kurių forma primena morkas.
Pastarnokus galima atpažinti ir pagal kvapą – patrynus jų lapus, pasklinda tipiškas morkų aromatas. Tokiu būdu juos galima lengvai atskirti nuo panašių augalų.
Maistinė pastarnokų vertė
Pastarnokai turi mažai kalorijų – 100 gramų šaknų sudaro apie 75 kcal, tačiau juose gausu maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralų. Dėl skaidulų gausos pastarnokai yra puikus pasirinkimas žmonėms, kurie susiduria su virškinimo problemomis, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimu.
Be to, pastarnokuose gausu vitaminų C, K, B grupės vitaminų (folatų, tiamino, niacino ir kt.), taip pat juose randama daug svarbių mineralų, tokių kaip kalis, fosforas, magnis, kalcis, geležis, varis, manganas ir cinkas. Ši sudėtis daro pastarnokus vertingu maisto produktu, stiprinančiu imunitetą, palaikančiu kaulų ir širdies veiklą bei gerinančiu bendrą savijautą.
Kulinarinis pastarnokų panaudojimas
Pastarnokai šiuolaikinėje virtuvėje dažnai naudojami ne tik kaip daržovės, bet ir kaip prieskoniai. Jie gali puikiai pakeisti bulves, nes turi mažiau kalorijų ir suteikia patiekalams salstelėjusį skonį. Šakniastiebiai puikiai tinka sriuboms, troškiniams, o kepami orkaitėje jie įgauna karamelizuotą saldumą, kuris suteikia patiekalams ypatingo aromato.
Taip pat pastarnokai naudojami ruošti košes, salotas, o dėl natūralaus saldumo juos netgi galima dėti į pyragus ar duoną. Įdomu, kad tradicinėje Anglijos virtuvėje pastarnokai buvo naudojami kaip alaus ingredientas.
Saugumo aspektai ir darbo su pastarnokais patarimai
Pastarnokų lapuose ir žievėje yra furanokumarinų, kurie gali didinti odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Todėl dirbant su žaliais pastarnokais lauke patariama vengti tiesioginių saulės spindulių, geriau rinktis darbo laiką apniukusią dieną arba naudoti apsaugines pirštines. Tuo tarpu valgomosios šaknys yra saugios ir neprideda jokios žalos organizmui.
Apibendrinant galima teigti, kad pastarnokai yra vertingas ir naudinga daržovė, kurią verta dažniau įtraukti į savo mitybos racioną. Jie ne tik padeda praturtinti dietą naudingomis medžiagomis, bet ir suteikia įvairiapusių kulinarinių galimybių – nuo sriubų iki desertų. Įvairiapusis pastarnokų panaudojimas leidžia juos atrasti ir tiems, kas seka sveikatingumo tendencijas, ir tiems, kas mėgsta naujus, neįprastus skonius virtuvėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.