Priklausomybės ligos yra rimta visuomenės sveikatos problema, kuri dažnai siejasi su vyrais, tačiau moterų patiriama priklausomybė turi savo specifiką ir iššūkius. Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, 2025 metais vyrai sudarė net 71 proc. visų gydytų priklausomybės ligomis pacientų, tačiau ši statistika atspindi ne tik ligos paplitimą, bet ir socialinius bei psichologinius skirtumus, kurie lemia moterų mažesnį kreipimąsi pagalbos.
Medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė akcentuoja, kad moterų priklausomybė pasižymi savitais biologiniais, psichologiniais ir socialiniais ypatumais. Pavyzdžiui, visuomenėje moterys, ypač žalingai vartojančios alkoholį, dažnai patiria didesnę kritiką ir pasmerkimą nei vyrai. Ši stigmatizacija sukuria papildomą barjerą, kurie trukdo moterims pripažinti priklausomybės problemą ir imtis gydymo. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad priklausomybė yra gydoma liga, o ankstyvas gydymo pradėjimas ženkliai pagerina sveikimo galimybes ir sumažina fizinę bei emocinę žalą.
Kodėl moterų priklausomybė yra kitokia?
Moterų priklausomybė dažnai siejama su emocijų reguliavimo sunkumais. Tarp moterų, kurioms diagnozuota priklausomybė, yra dažnesni nerimo, depresijos, valgymo sutrikimų ir potrauminio streso sutrikimai. Alkoholis ar kitos psichoaktyvios medžiagos vartojamos kaip laikinai palengvinti emocinį skausmą, nerimą arba vienišumą. Be to, daugeliu atvejų moterų priklausomybė susijusi su patirtu fiziniu ar seksualiniu smurtu arba partnerių įtaka.
Biologiškai moterų organizmas skirtingai reaguoja į alkoholį ir psichoaktyviąsias medžiagas. Hormoniniai svyravimai, ypač estrogeno įtaka, veikia atlygio ir motyvacijos sistemą smegenyse, kas didina potraukį vartoti alkoholį ir atkryčio riziką. Moterims taip pat būdingas vadinamasis „teleskopo efektas“ – nors jos dažniausiai pradeda vartoti medžiagas vėliau nei vyrai, priklausomybė išsivysto greičiau. Taip pat moterų atkryčiai dažniau susiję su patiriamu stresu, o vyrų – impulsyvumu.
Dėl mažesnio kūno svorio ir skirtingos medžiagų apykaitos, moterims alkoholis sukelia stipresnį biologinį poveikį ir jos turi didesnę riziką susirgti su alkoholiu susijusiomis ligomis net vartodamos trumpiau nei vyrai.
Sunkumai kreiptis pagalbos moterims, ypač mamoms
Socialiniai barjerai moterims, turinčioms priklausomybės problemas, yra didesni nei vyrams. Viešoji nuomonė ir dažna stigmatizacija moteris, ypač mamas, laiko griežčiau, todėl jos dažnai bijo sulaukti pasmerkimo ar netekties vaikų globos, o tai stabdo gydymosi siekį. Moterys gali stengtis slėpti savo problemas, galvodamos, kad išspręs jas pačios.
Be to, praktiniai sunkumai, tokie kaip vaikų priežiūra ar finansinė priklausomybė nuo partnerių, dažnai apsunkina galimybę kreiptis pagalbos ir dalyvauti gydymo programose. Dėl šių priežasčių moterims gydymas dažnai atidedamas arba visai atsisakoma jo ieškoti.
Lyčiai jautrus priklausomybės gydymas
Tradiciniai priklausomybės gydymo metodai ilgą laiką buvo orientuoti į „vidutinį“ pacientą, dažnai ignoruojant lyčių skirtumus. Tačiau priklausomybė vyrams ir moterims – labai skirtinga, todėl gydymas turėtų būti pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus.
Respublikinio priklausomybės ligų centro specialistai stengiasi kurti individualizuotus gydymo planus, o ypatingą dėmesį skiriant moterų poreikiams. Tyrimai rodo, kad moterų grupės leidžia pacientėms jaustis saugiau, atviriau dalintis patirtimis, įskaitant jautrias temas, pavyzdžiui, smurtą ar seksualinę prievartą. Augantis lyčiai jautrių gydymo programų poreikis parodo, kad tokios terapijos formos suteikia ne tik geresnės kokybės pagalbą, bet ir didina gaunamos pagalbos efektyvumą.
Be to, tokiame gydyme svarbu sukurti saugią ir nevertinančią aplinką, pripažinti ir įvertinti traumines patirtis, integruoti kitų psichikos sutrikimų gydymą bei suteikti lankstesnes paslaugas, leidžiančias derinti gydymą su šeimos įsipareigojimais, kaip antai vaikų priežiūra. Toks požiūris gali ne tik pagerinti moters sveikimo procesą, bet ir teigiamai paveikti visą jos šeimą.
Apibendrinant, moterų priklausomybė skiriasi nuo vyrų tiek biologiniu, tiek psichologiniu ir socialiniu aspektu. Todėl siekiant efektyvios pagalbos būtina atsižvelgti į šiuos skirtumus ir kurti paramos sistemas, kurios būtų prieinamos, saugios ir pritaikytos moterų poreikiams, ypač toms, kurios yra atsakingos už vaikus. Tik žengdami šiuos žingsnius galime užtikrinti, kad kuo daugiau moterų sulauktų būtinos pagalbos, o priklausomybės problema būtų sprendžiama holistiškai ir profesionaliai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.