Klimato kaita ir oro temperatūros kilimas turi ne tik ekologinių, bet ir tiesioginių poveikių mūsų sveikatai. Naujausias tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Climate Change“, atskleidžia, kad karštesnėmis dienomis žmonės dažniau renkasi saldžius gėrimus, ledus ir kitus saldžius maisto produktus, kas gali smarkiai pakenkti jų sveikatai. Ypač tai gresia žmonėms, gaunantiems mažesnes pajamas, kurie yra labiau pažeidžiami dėl nepalankios mitybos pokyčių ir prieinamos sveikos mitybos stygiaus.
Cukrus jau seniai yra viena pagrindinių lėtinių ligų, tokių kaip nutukimas, 2 tipo diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, rizikos priežasčių. Pastaraisiais dešimtmečiais saldaus maisto sudedamosios dalies, ypač pridėtinio cukraus suvartojimas, išaugo visame pasaulyje. Tyrimas rodo, kad esant temperatūrai nuo 12 iki 30 laipsnių Celsijaus, už kiekvieną laipsnį cukraus suvartojimas didėja vidutiniškai 0,7 gramo per dieną. Tai reiškia, kad karštesnėomis dienomis žmonės linkę vartoti daugiau cukraus, kuris dažniausiai yra saldžiuose gėrimuose, sultyse ir ledų produktuose.
Klimato kaita ir mitybos įpročių pokyčiai
Tyrimu buvo analizuojami JAV namų ūkių maisto pirkimo duomenys nuo 2004 iki 2019 metų ir jie buvo lyginami su tuo metu vyraujančiomis oro sąlygomis bei kitais klimato veiksniais. Pastebėta, kad ypač ryški cukraus suvartojimo didėjimo tendencija buvo tarp mažesnių pajamas turinčių namų ūkių ir žmonių su žemesniu išsilavinimu. Tai rodo, kad socialinė ir ekonominė situacija turi svarbų vaidmenį kaip klimato kaita veikia mitybą bei sveikatą.
Modeliavimas prognozuoja, kad ateityje, jei klimato pokyčiai vyks blogiausiu scenarijumi, atitinkamos visuomenės grupės galėtų iki šimtmečio pabaigos suvartoti net 5 gramus pridėtinio cukraus daugiau kasdien. Tai yra ženkliai viršijant Pasaulio sveikatos organizacijos bei Amerikos širdies asociacijos rekomendacijas, kur vyrams leidžiama suvartoti ne daugiau kaip 36 gramus, o moterims – 24 gramus pridėtinio cukraus per dieną.
Tokio kiekio cukraus, pavyzdžiui, gali sudaryti viena skardinė gazuoto gėrimo, kurioje yra apie 40 gramų cukraus.
Padidėjusio cukraus vartojimo pasekmės sveikatai
Ilgalaikis didelis pridėtinio cukraus vartojimas turi svarbių neigiamos įtakos sveikatai. Nutukimas ir diabetas yra susiję ne tik su mitybos įpročių pokyčiais, bet ir su širdies ligomis, kraujotakos sutrikimais bei kitomis lėtinėmis ligomis, kurios yra viena iš pagrindinių nuo mirties pasaulyje priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad nesveika mityba yra vienas iš keturių pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių virš 70 proc. pasaulio mirčių.
Kalbant apie karštesnes dienas, tyrimas taip pat parodė, kad žmonės dažniau vengia kepinių ir kitų produktų, rinkdamiesi ledus ar kitus šaldytus desertus. Tokie įpročiai, nors ir suprantami norint atvėsti, ilgainiui didina bendrą cukraus suvartojimą ir riziką susirgti lėtinėmis ligomis.
Tyrimo išvados ir rekomendacijos
Tyrimo bendraautorė Duo Chan iš Sautamptono universiteto teigia: „Aplinka neabejotinai lemia tai, ką ir kaip valgote, o klimato kaita yra jos dalis – ir ji gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai.“ Tokios aplinkybės verčia mus susimąstyti apie šeimos ir asmeninę mitybą, ypač karštomis dienomis. Reikia aktyviai ieškoti alternatyvų saldžiųjų gėrimų bei desertų vartojimui, rinktis sveikesnius atvėsinimo būdus, kuriuose mažiau pridėtinio cukraus arba jo visiškai nėra.
Siekiant išvengti klimato kaitos poveikio sveikatai, labai svarbu informuoti visuomenę apie šiuos ryšius ir skatinti sveiką gyvenseną. Socialinės apsaugos priemonės turi būti nukreiptos į mažesnių pajamų ir išsilavinimo grupes, kurios yra labiausiai pažeidžiamos šių pokyčių. Tik konstruktyviai reaguojant į klimato pokyčius galime sumažinti galimą neigiamą jų poveikį visuomenės sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.