Parkinsono liga yra viena dažniausių neurodegeneracinių ligų, antroji pagal paplitimą po Alzheimerio ligos. Jos pagrindinis bruožas – nervinių ląstelių funkcijų prastėjimas ir nykimas, kuris prasideda periferinėse nervų galūnėlėse, pavyzdžiui, žarnyne, o vėliau per 15–20 metų išplinta į centrinę nervų sistemą. Nors ši liga kol kas nėra išgydoma, pažangus vaistinis gydymas, chirurginiai metodai ir reabilitacija leidžia efektyviai valdyti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų koordinacinio centro vadovė, neurologė dr. Rūta Kaladytė Lokominienė pabrėžia, kad ligos valdymo metodikos gerėja ir pacientai gali išlaikyti gerą gyvenimo kokybę ilgą laiką. „Parkinsono liga šiandien jau nesutrumpina gyvenimo trukmės, – teigia gydytoja. – Diagnostika ir gydymas reikalauja glaudaus paciento ir gydytojo bendradarbiavimo, nes sėkmė priklauso maždaug 50 proc. nuo paciento įsitraukimo į gydymą.“
Mažiau žinomi Parkinsono ligos požymiai
Nors daugiausia dėmesio sulaukia rankų drebėjimas, Parkinsono liga išsiskiria ir kitais, mažiau žinomais simptomais. Liga veikia daugiausiai tas kūno sritis, kurios yra tiesiogiai susijusios su aplinka: virškinimo traktą, nosies gleivinę, odą ir net tinklainę. Ankstyvieji požymiai gali būti uoslės ir skonio praradimas, vidurių užkietėjimas, sulėtėjusi žarnyno motorika, pilvo pūtimas ar skrandžio pilnumo jausmas.
„Šie simptomai dažnai ignoruojami arba siejami su kitomis ligomis, tačiau jie gali būti ankstyvas Parkinsono ligos signalas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į juos ir laiku kreiptis į specialistus,“ – teigia dr. R. Kaladytė Lokominienė. Vėlesni požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra lėtėjantis judesių greitis, raumenų sustingimas, suprastėjusi koordinacija, rašysenos smulkėjimas ir pasikeitęs balsas.
Rankų drebėjimas – ne visada Parkinsono ligos požymis
Rankų drebėjimas dažnai siejamas su Parkinsono liga, tačiau jis nėra šios ligos išskirtinis požymis.
Apie 5 proc. žmonių turi vadinamąjį savaiminį drebėjimą, kuris pasireiškia ir vyresnio amžiaus asmenims. Skirtumas yra tas, kad Parkinsono ligos atveju drebėjimas dažniausiai atsiranda ramybės būsenoje ir mažėja ar išnyksta, kai rankos laikomos, t. y. esant aktyviam judesiui.
Specifiškesnis Parkinsono ligos požymis yra būtent judesių sulėtėjimas, raumenų sustingimas ir nejudrumo jausmas. Jei atsiranda minėti simptomai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamesnius tyrimus.
Ankstyva diagnostika – svarbiausia
Pastebėjus pirmuosius simptomus, tokius kaip judesių sulėtėjimas, raumenų sustingimas, koordinacijos sutrikimai, vidurių užkietėjimas, silpnas uoslės ar skonio jutimas, liūdna nuotaika, prastas miegas ar nuovargis, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis gali paskirti pagrindinius tyrimus, kurie padės paneigti kitas ligas, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimus, mažakraujystę ar depresiją.
Specialistų pagalba – neurologo konsultacija – skiriama jei simptomai išlieka arba yra įtariami Parkinsono ligos požymiai. Diagnostika gali apimti vaizdinius galvos smegenų tyrimus bei specifinius radionuklidinius tyrimus, kurie leidžia tiksliai patvirtinti ligą. Pacientams, kurių šeimoje buvo nustatyta Parkinsono liga, gali būti rekomenduojamas ir genetinis tyrimas.
Kompleksinis gydymas ir gyvenimo būdo svarba
Parkinsono liga reikalauja multidisciplininio požiūrio: pacientams reikia neurologų, neurochirurgų, reabilitacijos specialistų, psichiatrų ir socialinių darbuotojų pagalbos. Gydymo tikslas – ne tik kontroliuoti simptomus medikamentais ar chirurginiu būdu, bet ir išlaikyti paciento socialinį aktyvumą bei fizinį pajėgumą.
Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip reguliarus fizinis aktyvumas, socialinė įtrauktis, pažinimo funkcijų treniravimas, gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės. Fizinė veikla skatina nervų sistemos plastiškumą ir gerina vaistų poveikį, o aktyvus dalyvavimas kultūrinėje ar sportinėje veikloje suteikia stimulą nenusiminti ir rūpintis savimi.
Trumpa informacija apie Parkinsono ligą
Parkinsono liga yra antra pagal dažnumą neurodegeneracinė liga, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų atvejų. Vyresnis amžius yra pagrindinis rizikos veiksnys, o apie 10 proc. atvejų – genetinė paveldimumo dalis. Taip pat svarbūs aplinkos veiksniai, įskaitant oro taršą ir toksinų poveikį. Pastebėta, kad šių ligų dažnis mažėja tarp žmonių, reguliariai vartojančių žaliąją arbatą, kavą, nors tabako produktų vartojimas nėra rekomenduojamas dėl kitų sveikatos rizikų.
Lietuvoje serga apie 11 000 žmonių, o prognozuojama, kad per ateinančius 10–15 metų sergančiųjų skaičius išaugs pasaulinėje praktikoje dėl senėjančios visuomenės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.