Neurochirurgas daktaras Ebenas Alexanderis, išgyvenęs itin retą bakterinę infekciją ir gilų komos etapą, viešai pasakoja apie savo patirtį «anapus». Jo liudijimas, kuriame jis aprašo šviesos, muzikos ir dangiškų peizažų regėjimus, pritraukė tiek susižavėjimo, tiek skeptiškų vertinimų. Alexanderis teigia, kad ši patirtis pakeitė jo mokslišką požiūrį į sąmonę ir pomirtinį egzistavimą.
Dvasinė kelionė ir požiūrio pokytis
Iki 2008 metų, per 25 darbo neurochirurgijos metus, daktaras buvo materialistinio mąstymo šalininkas. Po patirties komoje jo įsitikinimai pasikeitė kardinaliai. „Iš esmės turėjau labai įprastą, mokslinį ir redukcinį materialistinį požiūrį, kad sąmonę sukuria smegenys, ir kad egzistuoja tik fizinis pasaulis. Mano kelionė komoje man parodė, kad sąmonė yra visatoje esminis dalykas, ir ji neatsiranda smegenyse. Tai, ką patyriau, buvo pati nepaprasčiausia, įsimintiniausia, detaliausia ir itin tikroviška patirtis mano gyvenime“, – pasakojo E.Alexanderis.
Jis taip pat sakė: „Tiesą sakant, pasaulis, kuriame visi dabar gyvename, šis materialus pasaulis, yra labiau drumstas ir panašesnis į svajonę, nei tai, ką mačiau anąpus. Tas pasaulis yra aštrus, aiškus, gyvas ir labai tikras“. Šie teiginiai iššaukia svarstymus apie sąmonės prigimtį ir jos ryšį su smegenų veikla.
Ką gydytojai fiksavo: infekcija ir koma
2008 m. Alexanderis patyrė itin retą E. coli meningoencefalitą, kuris greitai ėmė naikinti smegenų audinį, įskaitant gyvybiškai svarbų smegenų kamieną. Jis buvo intubuotas ir panardintas į komą, o gydytojai įvertino jo išgyvenimo galimybes labai menkomis. Sunkios prognozės ir artimųjų sprendimo galimybė nutraukti gydymą situaciją dar labiau paaštrino.
Vis dėlto po kelių dienų Alexanderis pabudo. Jo atsigavimas buvo netikėtas – per dvi savaites, kaip jis teigia, grįžo smegenų funkcijos ir jis sugrįžo į įprastą gyvenimą. Šis aspektas kelia medicininio susidomėjimo klausimą: kaip paaiškinti tokį greitą neurologinį atsistatymą ir tuo pačiu išsaugotas, itin detalias subjektyvias patirtis komos metu?
Patirties turinys ir mokslinis kontekstas
Alexanderio pasakojimai apie šviesos rutulį, muzikinę tarpinę patirtį, žalio kraštovaizdžio vaizdus ir telepatinę žinutę „Tu esi mylimas. Esi branginamas. Nieko negali padaryti blogo“ priskiriami tipinėms artimos mirčiai patirčių (AMP) apraiškoms. Jis aprašo ir keletą veidų bei susitikimą su dieviška šviesa, kurią suprato kaip mylinčią kūrybinę jėgą.
„Žmonės mano, kad išgyventi šią patirtį šioje beveik amnezijos būsenoje turėjo būti labai baisu, – sakė jis „The Sun“, – tačiau aš nieko kito nežinojau ir neprisiminiau, todėl man visa tai tiesiog atrodė natūralu. Aš tiesiog egzistavau, o po kiek laiko užlipau pro vartus, link didelio šviesaus rutulio“, – savo ypatingą patirtį pasakojo chirurgas.
Skepticizmas ir tolimesni tyrinėjimai
Mokslo bendruomenė šiuos pasakojimus traktuoja nevienareikšmiškai: vieni mato juose neabejotiną argumentą dėl sąmonės nepriklausomybės nuo smegenų, kiti aiškina kaip haliucinacijas, susijusias su smegenų pažeidimu ar atliekamų medikamentų poveikiu. Alexanderis nėra paskelbęs savo medicininių išvadų recenzuotame žurnale, todėl jo liudijimas lieka labiau autobiografine, o ne eksperimentiškai patikrinta dvipusė įrodymais paremta studija.
Vis dėlto šios istorijos vertė – ne tik įrodymų paieškoje, bet ir platesniame pokalbyje apie mirties baimę, dvasinį pabudimą ir žmogaus pasaulėžiūrą. Nepriklausomai nuo aiškaus mokslinio paaiškinimo, tokios patirtys dažnai keičia žmonių gyvenimus ir vertybes, sumažina baimę mirti bei skatina ieškoti platesnių atsakymų į sąmonės prigimtį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.