Kraujo krešėjimas – tai natūrali organizmo apsauginė reakcija, padedanti sustabdyti kraujavimą mažų sužeidimų atvejais. Tačiau trombozė, kai kraujo krešulys susidaro kraujagyslėje, gali kelti rimtų sveikatos problemų. Trombas gali sulėtinti ar visiškai užblokuoti kraujo tėkmę, o kartais net atitrūkti ir keliauti į kitus gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, plaučius, sukeldamas pavojingą plaučių emboliją.
VUL Santaros klinikų vidaus ligų gydytojas, profesorius Virginijus Šapoka, turintis ilgametę, net 46 metų klinikinę patirtį ir parašęs daktaro disertaciją apie trombozę, atkreipė dėmesį į alkoholio vaidmenį trombozės formavimesi. Anot jo, nedidelės alkoholio dozės gali turėti tam tikrą apsauginį poveikį, nes trukdo trombocitams (kraujo ląstelėms, atsakingoms už krešėjimą) susitelkti ir prilipti prie kraujagyslių sienelių. Visgi pabrėžiamas labai atsargus požiūris – nėra jokios priežasties skatinti vartoti alkoholį dėl tokio poveikio.
Profesorius priminė, kad didesnis alkoholio kiekis ne tik neturi naudos, o priešingai – didina kraujavimų riziką, ypač pakilęs po traumos. Ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas skatina kraujagyslių užsikimšimą, o po didesnio išgėrimo epizodo rizika susidaryti trombui padidėja maždaug dviem savaitėms.
Kaip susidaro kraujo krešulys?
Kraujo tirštumas ir krešėjimo procesai priklauso nuo įvairių organizmo veiksnių. Viena iš priežasčių – skysčių trūkumas, pavyzdžiui, gausiai prakaituojant ar vartojant nepakankamai skysčių. Taip pat tam įtakos gali turėti tam tikros ligos, pavyzdžiui, policitemija, kai organizmas gamina per daug raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kartu su kitomis kraujo ląstelėmis, įskaitant leukocitus ir trombocitus.
Profesorius paaiškino, kad arterinėje kraujotakos sistemoje kraujas teka greitai, o veninėje – vangiau ir lėčiau kyla į viršų, kuriame padeda raumenys ir specialūs vožtuvai. Todėl ilgose kelionėse, kai žmogus ilgai sėdi, gali atsirasti kraujo sąstovis, o tai didina trombozės riziką.
Todėl rekomenduojama pertraukėlių metu atsistoti ir paeiti.
Trombozės pagrindiniai rizikos veiksniai
Krešulio susidarymui svarbi ir kraujagyslių sienelių būklė. Pažeidus arterijos endotelį, trombocitai pradeda prilipti prie pažeistos vietos ir formuoja trombocitinį agregatą, prie kurio skyla kraujo plokštelės ir kiti elementai, sudaryti krešulį. Tokie krešuliai gali atitrūkti ir sukelti gyvybei pavojingas būkles, tokias kaip plaučių embolija.
Be to, yra genetinių ar įgytų sutrikimų antikoaguliacinėje sistemoje, kurie reguliuoja kraujo krešėjimą, todėl kai kuriems jauniems žmonėms gali netikėtai susidaryti trombozė be aiškios priežasties. Taip pat svarbu paminėti, kad kraujo krešuliai gali būti pirmasis kai kurių onkologinių ligų signalas – tokių kaip kasos, skrandžio, smegenų, plaučių, gimdos ar inkstų vėžys.
Kas lemia kraujo tirštumą ir kaip tai atpažinti?
Vizualiai kraujo tirštumą sunku nustatyti, tačiau jis gali padidėti esant mažam skysčių suvartojimui arba tam tikroms kraujodaros ligoms. Kraujo spalva taip pat priklauso nuo jo rūšies – veninis kraujas yra tamsesnis dėl mažesnio deguonies kiekio. Kraujavimo tipas ir intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo to, ar pažeista arterija, ar vena. Paviršinėse žaizdose dažniau matyti veninis kraujas, o gilesnėse – arterinis, kuris kraujuoja intensyviau ir jį sunkiau sustabdyti.
Norint įvertinti kraujo tirštumą, dažniausiai naudojamas hematokrito rodiklis, kuris parodo skystos plazmos kiekį kraujyje.
Kiti rizikos veiksniai ir sveikos gyvensenos svarba
Profesorius taip pat įspėjo apie rūkymo žalą, kuri stipriai skatina kraujagyslių ligas, ypač kojų arterijų aterosklerozę. Rūkantiems žmonėms dažnai atsiranda kojų skausmai vaikštant, o tai signalizuoja apie kraujagyslių kraujotakos sutrikimus. Rūkymas žymiai didina insulto, miokardo infarkto ir kitų kraujagyslių ligų riziką.
Taip pat svarbi fizinė veikla ir subalansuota mityba, kuri nėra griežtai ribojanti, bet atkreipiant dėmesį į suvartojamų kalorijų kiekį ir jų sąnaudų santykį su amžiumi. Metams bėgant medžiagų apykaita lėtėja, todėl svarbu stebėti savo energijos vartojimą bei prisitaikyti prie gyvenimo būdo pokyčių.
Apibendrinant, sveika gyvensena, atsargus alkoholio vartojimas ir reguliari fizinė veikla yra esminiai veiksniai, padedantys išvengti trombozės ir su ja susijusių komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.