Insultas išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje ir vis dar kelia didelį susirūpinimą tiek sveikatos specialistams, tiek visuomenei. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, neurologijos profesorius ir Lietuvos insulto asociacijos prezidentas Dalius Jatužis atkreipia dėmesį į didelį insulto dažnumą šalyje bei pabrėžia, kad, nepaisant padėties šiek tiek gerėjant, rizika susirgti insultu vis dar yra reikšminga. Vien tik 2022 metais Lietuvoje užregistruoti beveik devyni tūkstančiai naujų insulto atvejų.
Pasak profesoriaus, šis smegenų kraujotakos sutrikimas dažniausiai smogia staiga ir gali būti gyvybei pavojingas, tačiau žinios ir tinkama prevencija gali žymiai sumažinti riziką ir padėti išvengti šios rimtos ligos. Tai viena iš tų ligų, kur efektyvios yra kompleksinės profilaktinės priemonės, apimančios tiek gyvensenos pokyčius, tiek medikamentinį gydymą.
Gyvensenos veiksnių įtaka insulto rizikai
Insultas dažniau pasitaiko šalyse, kuriose vyrauja nepalankūs gyvenimo būdo įpročiai ir prastesnė gyvenimo kokybė. Europos mastu didesnis sergamumas šia liga užfiksuotas Rumunijoje, Rusijoje, Sakartvele, Latvijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje, o mažiausias – Šveicarijoje, Airijoje bei Pietų ir Šiaurės Europoje. Šios tendencijos nėra amžinos – pavyzdžiui, prieš keliasdešimt metų Suomijoje insulto rodikliai panašūs į dabartinius Lietuvos skaičius, tačiau šiaurės valstybė sugebėjo sukurti veiksmingas prevencines programas ir reikšmingai pagerinti situaciją.
Šiuo aspektu svarbiausia yra ne tik gydytojų pastangos, bet ir visuomenės švietimas bei asmeninė atsakomybė. Žmonės turi būti nuolatos informuojami apie insulto priežastis ir rizikos veiksnius, turėti galimybę įvertinti savo situaciją ir suvokti, kaip gyvensenos pokyčiai gali sumažinti ligos tikimybę. Rizikos veiksniai – nuo padidėjusio kraujo spaudimo, padidėjusio cholesterolio kiekio iki širdies aritmijų – dažnai pasikartoja kartu su įpročiais, tokiais kaip rūkymas, alkoholis, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, stresas ir miego trūkumas.
Kontroliuojamų rizikos veiksnių svarba
Neurologas pabrėžia, kad nors amžius ir genetika yra nekontroliuojami veiksniai, daugelį kitų galima efektyviai koreguoti. Svarbiausia – tinkamas rizikos veiksnių valdymas, kuris gali sumažinti insulto tikimybę net iki 80 procentų. Tokia žinia suteikia daug vilčių ir akcentuoja profilaktikos priemonių svarbą. Profesorius atkreipia dėmesį, kad sunkumų kelia pacientų neteisingi įsitikinimai – daugelis tikisi greito vaistų poveikio be gyvenimo būdo korekcijos arba renkasi neefektyvias alternatyvas, tokias kaip maisto papildai, kurių poveikis nėra įrodytas.
Gydytojo teigimu, dislipidemija – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – ypač dažnai pasitaiko vidutinio amžiaus gyventojų tarpe ir yra viena pagrindinių insulto rizikos priežasčių. Šiuo atveju viena iš efektyviausių priemonių yra statinai – medikamentai, mažinantys „blogojo“ cholesterolio koncentraciją ir taip stabdantys aterosklerozės progresavimą. Tyrimai patvirtina, kad nuolatinis statinų vartojimas sumažina kraujagyslių ligų ir insulto riziką.
Lietuvos pažanga insulto gydyme ir ateities iššūkiai
Nors sergamumo rodikliai išlieka aukšti, Lietuvoje fiksuojama pažanga gydant ūminį insultą. Įsteigus insulto centrų tinklą ir koncentruojant įstaigose reikiamus išteklius, šiuolaikiniai reperfuziniai gydymo metodai – trombo tirpinimas ir ištraukimasis per kateterį – tapo prieinami visiems šalies gyventojams. Šie gydymo būdai ženkliai pagerino pacientų išgyvenamumą ir funkcinius rezultatus, o jų taikymo dažnis atitinka Europos planus iki 2030 metų.
Tuo pačiu, specialistas pabrėžia, kad geriausia priemonė vis dar yra prevencija. Kovoti su insultu svarbu ne tik medicinos srityje, bet ir aktyviame visuomenės švietime, skatinant sveiką gyvenseną bei profilaktinius tyrimus. Be to, reikia didesnio žmonių įsitraukimo, nuolatinės pastangos keisti savo įpročius ir pasitikėjimo gydytojų rekomendacijomis, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sveikatos pagerėjimas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.