Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų Lietuvoje, kurios rizika gerokai išauga vyresniame amžiuje. Dėl organizmo senėjimo ir ilgalaikio poveikio įvairių veiksnių, tokių kaip netinkama mityba, stresas bei žalingi įpročiai, širdis ir kraujagyslės patiria didesnį krūvį. Apie svarbiausius širdies sveikatos aspektus ir prevencines priemones pasakoja vaistininkė Gabija Nienė.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai
Su amžiumi organizme vyksta natūralūs procesai, kurie lemia kraujagyslių standėjimą ir kraujospūdžio padidėjimą. Širdies raumuo priverstas dirbti intensyviau, kad aprūpintų kūną deguonimi. Per daugelį metų gali susiformuoti įvairūs pažeidimai, kuriuos įtakoja ne tik genai, bet ir gyvenimo būdo faktoriai: nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, per didelis stresas ir kt. Tokie veiksniai didina pavojų susirgti aukštu kraujospūdžiu, širdies nepakankamumu ar infarktu.
Ypač didelė širdies ligų tikimybė kyla tiems, kurių šeimoje jau buvo širdies kraujagyslių ligų atvejų, taip pat sergant cukriniu diabetu ar turint antsvorio. Lytis taip pat vaidina svarbų vaidmenį: vyrai šia liga serga dažniau, tačiau moterims po menopauzės rizika ženkliai didėja.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Dažnai širdies ligos pradžioje simptomai nėra labai ryškūs. Dažniausi požymiai– dusulys, spaudimas ir skausmas krūtinėje, nuovargis net nedidelio fizinio krūvio metu, galvos svaigimas bei širdies ritmo sutrikimai. Kai kuriais atvejais širdies sveikatos sutrikimai gali pasireikšti netipinėmis formomis, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimais, pykinimu ar net nuotaikų svyravimais. Dėl to labai svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją ir reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei yra nusiskundimų.
Profilaktinės medicininės apžiūros vyresniame amžiuje rekomenduojamos bent kartą per metus, o sergant lėtinėmis ligomis – dažniau, laikantis gydytojo nurodymų.
Kasdienė priežiūra ir prevencija
Norint išvengti širdies ligų, svarbu ne laukti pirmaisiais simptomais, bet rūpintis savo sveikata kasdien.
Pirmiausia būtina reguliariai judėti – kiekvieną dieną rekomenduojama bent pasivaikščioti, sportuoti ar net užsiimti sodo darbais, kurie stiprina širdies funkciją ir gerina kraujotaką.
Mityba taip pat turi didelės reikšmės: svarbu valgyti daug daržovių, pilno grūdo produktų, apriboti sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos kiekį. Šie pokyčiai padeda sumažinti cholesterolio lygį, palaiko kraujospūdį normoje ir mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse.
Gyvybiškai svarbios medžiagos širdies sveikatai
Organizmui būtina gauti pakankamai svarbių medžiagų, kurios palaiko širdies ir kraujagyslių sistemą. Tarp pagrindinių yra magnis, kalis, omega–3 riebalų rūgštys, B grupės vitaminai ir vitaminas D. Magnis ir kalis reguliuoja širdies ritmą, omega–3 rūgštys gerina kraujospūdžio kontrolę ir kraujagyslių elastingumą, o B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos veiklą ir energijos apykaitą. Vitaminas D svarbus kraujagyslių sienelių sveikatai ir gali padėti prevenciškai apsisaugoti nuo aterosklerozės.
Šių medžiagų gausą organizme galima užtikrinti vartojant tinkamus maisto produktus, tačiau, jei kraujo tyrimai parodo trūkumus, gydytojas gali rekomenduoti papildomus maisto papildus.
Apibendrinimas
Širdies sveikata vyresniame amžiuje yra ypač svarbi, nes daugelis organizmo funkcijų silpnėja, o ligų rizika didėja. Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, profilaktinės medicininės patikros ir svarbių maistinių medžiagų vartojimas sudaro patikimą pagrindą ilgam ir sveikam gyvenimui. Stebėkite savo širdies būklę, atkreipkite dėmesį į organizmo siunčiamus signalus ir būkite aktyvūs – tai geriausias būdas išvengti širdies bei kraujagyslių ligų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.