Knarkimas daugelio mūsų gyvenime dažnai skamba kaip neskausmingas nakties priedas, kuris trukdo tik šalia miegančiam žmogui. Tačiau iš tiesų knarkimas gali būti rimtas signalas, liudijantis apie miego sutrikimus, turinčius didžiulį poveikį visam organizmui. Viena pagrindinių knarkimo priežasčių yra miego apnėja – liga, kuri neleidžia pailsėti, trikdo kvėpavimą ir mažina deguonies kiekį kraujyje. Santaros klinikų gydytoja neurologė profesorė Rūta Mameniškienė pažymi, kad šis sutrikimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net ir vaikams, nors dažniau miego apnėja diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms.
Miego apnėjos rizika ir požymiai
Miego apnėja dažniausiai atsiranda žmonėms, turintiems nutukimą, didesnį kaklo apimtį, aukštą gomurį ar didelį liežuvį. Vis dėlto, kaip pabrėžia profesorė Mameniškienė, ši liga gali kamuoti ir lieknesnio kūno sudėjimo asmenis. Vaikams miego apnėjos požymiai kartais būna ne tokie akivaizdūs – ne visi garsiai knarkia, todėl sveikatos problemos gali likti nepastebėtos. Dažnas dienos nuovargis, dėmesio stoka ir mokymosi sunkumai gali būti pirmieji signalai, kad vaikui sutriko miegas. Suaugusiesiems miego apnėja pasireiškia dieniniu mieguistumu, koncentracijos sutrikimais, rytiniais galvos skausmais bei dažnais naktiniais pabudimais, kurie trukdo išsimiegoti.
Miego apnėjos formos ir jos poveikis sveikatai
Miego apnėja būna dviejų pagrindinių formų. Pirmoji – centrinė miego apnėja, kai smegenys nesugeba perduoti signalo kvėpavimo raumenims ir sustoja kvėpavimas. Ši forma dažniausiai susijusi su nervų sistemos ligomis. Dažnesnė yra obstrukcinė miego apnėja, kuomet kvėpavimo takai užsidaro miegant, ir dėl to žmogus negali įkvėpti. Dėl gerklų raumenų vibracijos atsiranda knarkimas. Negydoma miego apnėja sukelia rimtų sveikatos problemų: pailgėja arterinė hipertenzija, vystosi 2 tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, padidėja cholesterolio kiekis, gali atsirasti širdies ir smegenų kraujotakos sutrikimų, taip pat miokardo infarkto ir širdies nepakankamumo rizika.
Diagnozė ir gydymas
Diagnozė dažnai nustatoma polisomnografijos metu – naktinio miego tyrimo, kurio metu fiksuojama smegenų veikla, kvėpavimo judesiai, knarkimas, deguonies kiekis kraujyje ir kiti parametrai. Tyrimo rezultatai leidžia tiksliai įvertinti miego apnėjos sunkumo laipsnį – nuo lengvos iki sunkių formų. Sunkiems atvejams reikalingas specializuotas gydymas, dažnai kartu konsultuojantis su pulmonologais.
Ką daryti, jei įtariama miego apnėja?
Jei įtariate, kad knarkimas ar dažni naktiniai pabudimai kenkia Jūsų sveikatai, pirmasis žingsnis – kreiptis į šeimos gydytoją. Šis specialistas gali nukreipti Jus į miego sutrikimų kabinetą išsamesniems tyrimams. Nepaisant to, miego apnėja dažnai lieka nediagnozuota, o jos turintys asmenys nežino apie savo būklę. Statistikos duomenimis, apie 30 procentų žmonių gali turėti obstrukcinę miego apnėją, todėl svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir laiku kreiptis pagalbos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.