Vitamino D svarba žinoma kiekvienam – ypač Lietuvos gyventojams, gyvenantiems šiauriniuose platumose, kur tamsiuoju metų laiku saulės šviesos nepakanka natūraliai vitamino D sintezei odoje. Gydytojai dažnai pabrėžia, kad vitamino D trūkumas paveikia daugumą suaugusiųjų, todėl rekomenduojama vartoti papildus siekiant užtikrinti pakankamą šio gyvybiškai svarbaus vitamino kiekį organizme. Tačiau tuo pačiu metu reikėtų būti atsargiems, nes vitamino D perdozavimas gali būti pavojingas, ypač mažiems vaikams, kuriems ši rizika yra kur kas didesnė.
Šeimos gydytoja Gabrielė Barkauskienė iš medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ atkreipia dėmesį, kad vitamino D papildai kūdikiams nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų yra svarbūs rachito profilaktikai ir bendro imuniteto palaikymui. Rekomenduojama paros norma kūdikiams iki vienerių metų yra apie 400 tarptautinių vienetų (TV), kuris dažniausiai yra viename lašelyje vitamino D papildų. Visgi, dažnai tėvai, dėl nesupratimo ar papildomo didesnio norėjimo pasirūpinti vaiku, vaikui duoda ne vieną, o du lašus, tokiu būdu viršydami saugią vitamino D normą. Tai reiškia, kad nedidelė, bet reikšminga vitamino D perdozavimo rizika atsiranda jau nuo pirmųjų mėnesių.
Vitamino D svarba ir jo gavimo šaltiniai kūdikiams
Vitamino D pagrindinė funkcija – palaikyti kalcio ir fosforo apykaitą organizme, kas yra būtina normaliai kaulų formavimuisi ir sveikatai. Be to, šis vitaminas stiprina imuninę sistemą, padeda organizmui kovoti su įvairiomis infekcijomis, įskaitant koronaviruso sukeltas ligas. Gydytoja pabrėžia, kad vitamino D papildai kūdikiams yra būtini, ypač žiemos laikotarpiu, tačiau šio vitamino reikia dozuoti atsargiai. Motinos pienas taip pat yra natūralus vitamino D šaltinis – jei žindanti mama vartoja papildus, kūdikis per pieną gali gauti apie aštuntadalį jos suvartojamo vitamino D kiekio.
Tačiau papildomas vitamino D gavimas gali atsirasti ir per kitus šaltinius.
Pavyzdžiui, jei kūdikis yra mažylis, kuriam taikomas primaitinimas, reikėtų atidžiai sekti, ar naudojamas pieno mišinukas nėra papildytas vitaminu D. Jei mišinukas yra praturtintas šiuo vitaminu, kartu naudojant ir papildus, gali susidaryti net trys skirtingi vitamino D gavimo šaltiniai. Tokiu atveju būtinas gydytojo konsultavimas dėl maisto papildų dozės ar jų vartojimo poreikio koregavimo, siekiant išvengti perdozavimo rizikos.
Kaip nustatyti tinkamą vitamino D dozę ir kokios yra pasekmės perdozavimo?
Suaugusiesiems rekomenduojama profilaktinė vitamino D dozė svyruoja nuo 1000 iki 2000 TV per parą, tačiau kai kuriais atvejais, ypač esant vitamino D trūkumui, gali būti skiriamos ir didesnės dozės – iki 4000 TV. Vis dėlto gydytoja pataria papildų dozes parinkti individualiai, remiantis kraujo tyrimų rezultatais, kurie leidžia įvertinti, kiek vitamino D trūksta ar yra pakankamai organizme.
Perdozavimo atveju gali pasireikšti ūmi arba lėtinė intoksikacija. Ūmi intoksikacija dažnai pasireiškia po didelių vitamino D dozių vartojimo, būdinga pykinimas, apetito praradimas, sąmonės sutrikimai, raumenų silpnumas. Lėtinė intoksikacija yra dažnesnė ir vystosi palaipsniui – ji gali sukelti kaulų struktūros pokyčius, spazmus, skausmus, o ilgesnį laiką gali atsirasti kalcio sankaupų inkstuose bei kituose audiniuose. Šios būklės gali turėti rimtų pasekmių, todėl svarbu neleisti saugiai vitamino D normai būti viršijamai.
Gydytoja pabrėžia, kad perdozavimas yra ypač pavojingas mažiems vaikams, todėl tėvai turi labai atidžiai stebėti, kiek vitamino D jų vaikas gauna, o reguliariai atliekami kraujo tyrimai padeda kontroliuoti vitamino D kiekį organizme ir užkirsti kelią nepageidaujamoms komplikacijoms. Taip pat svarbu konsultuotis su gydytoju prieš pradedant keisti papildų dozes ar vartojimą.
Išvados ir rekomendacijos tėvams
Apibendrinant, reikia pabrėžti, kad vitamino D vartojimas yra būtinas tiek suaugusiems, tiek ypač vaikams, tačiau svarbiausia – išlaikyti tinkamas dozes. Kūdikiams iki vienerių metų rekomenduojama paros norma yra 400 TV, vaikams vyresniems – nuo 600 iki 1000 TV, o suaugusiems – nuo 1000 iki 2000 TV. Padidėjęs vitamino D poreikis gali būti susijęs su tam tikromis ligomis ar būklėmis, todėl individualios rekomendacijos yra geriausias sprendimas.
Tėvams rekomenduojama atidžiai stebėti, kiek vitamino D jų vaikas gauna iš visų galimų šaltinių – maisto papildų, motinos pieno ar primaitinimo kitais produktais. Taip pat svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus vitamino D lygiui nustatyti ir, esant poreikiui, pasikonsultuoti su gydytoju dėl papildomos priežiūros. Tik tokiu būdu galima užtikrinti ne tik pakankamą vitamino D kiekį, bet ir išvengti rimtų sveikatos komplikacijų, susijusių su vitamino pertekliumi.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.