Hepatito C virusas Lietuvoje yra didelė sveikatos problema, apie kurią daugelis žmonių net nenutuokia. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų profesorius Limas Kupčinskas įspėja, kad šis virusas yra itin pavojingas, nes ilgiau nepastebimas gali sukelti rimtų kepenų pažeidimų, o galiausiai – net kepenų vėžį.
Tai patvirtina ir konkreti istorija apie vilnietį Viktorą, kuris, būdamas šešiasdešimties metų, sužinojo apie savo užsikrėtimą tik tada, kai staiga pradėjo jausti stiprų pilvo skausmą po menkos traumos. Atsilaukus gydytojams paaiškėjo, kad jo kepenys yra pažeistos, o diagnozė – kepenų cirozė, atsiradusi dėl ilgalaikės hepatito C viruso infekcijos. Šis atvejis yra pavyzdys, kaip virusas gali tykiai ir ilgametį žaloti organus, nepranešdamas apie save jokiais aiškiais simptomais.
Hepatito C viruso plitimo būdai ir simptomai
Hepatito C virusas plinta per kraują, pavyzdžiui, dėl nesaugių medicinos procedūrų, kraujo perpylimų ar infekuotų adatos ar kitų įrankių naudojimo. Virusas gali patekti ir per kitus biologinius skysčius. Be to, rankiniame šeimos gyvenime – naudojantis bendrais dantų šepetėliais ar skutimosi peiliukais – taip pat galima užsikrėsti šiuo virusu. Hepatitas C dar gali užsikrečiama veriant auskarus ar darant tatuiruotes nesaugiai.
Deja, apie 80–85 proc. užsikrėtusiųjų nepatiria aiškių simptomų ir nesuvokia, kad jų kepenys yra pažeistos. Ligoniai dažnai išgirsta diagnozę tik tais atvejais, kai liga jau pažengusi – kepenų cirozė arba net pirminis kepenų vėžys. Ūminiai simptomai, tokie kaip gelta ar bloga savijauta, pasireiškia tik maždaug 10–15 proc. infekuotųjų. Tai lemia, kad daugelis žmonių ligos neigia ir vėluoja kreiptis į gydytojus.
Hepatito C viruso paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje hepatito C virusas pradėtas nustatyti tik nuo 1994 metų, o iki tol kraujo donorai nebuvo tikrinami, todėl daugybė žmonių galėjo būti užsikrėtę kraujo perpylimo ar nesaugių medicinos procedūrų metu.
Pvz., vien 1994 metais Vilniuje apie 14 proc., o Kaune – apie 10 proc. kraujo plazmos donorų buvo viruso nešiotojai.
Šiuo metu manoma, kad hepatito C virusu Lietuvoje yra užsikrėtę apie 30 tūkstančių žmonių, tačiau daugelis jų net neįtaria apie savo ligą. Nuo 2022 metų taikoma aktyvi patikros programa, kurios metu apie milijonas asmenų jau patikrinti, ir per mažiau nei dvejus metus nustatyta 7 tūkstančiai naujų atvejų. Tačiau apie 40 proc. tikslinės populiacijos vis dar nėra patikrinta.
Šiuolaikinis gydymas ir prevencija
Šiuolaikiniai vaistai hepatito C gydyti yra labai veiksmingi, gydymo kursas trunka apie aštuonias savaites, o Lietuvoje jie taikomi jau nuo 2015 metų. Nors vaistai yra brangūs, jų kaina sumažėjo, ir jie kompensuojami. Bėda, kad į anksčiau galiojusias kompensavimo taisykles ne visiems pacientams buvo leidžiama nevienodai gydyti, ypač tiems, kurių liga dar buvo ankstyvos stadijos. Tačiau nuo 2024 metų balandžio tokie apribojimai panaikinti.
Labai svarbu, jog žmonės aktyviai testuotųsi, ypač tie, kurie galėjo būti veikiami rizikingų veiksnių – buvusieji kraujo donorai, žmonės, kuriems nepalankių laikų metu atliktos medicininės procedūros arba kurie lankėsi tatuiruočių ir podobio salonuose prieš saugumui taikant griežtesnius reikalavimus.
Ką daryti norint pasitikrinti?
Patikra pradedama šeimos gydytojo paskirtais antikūnų tyrimais. Jei jie rodo teigiamą rezultatą, pacientas siunčiamas pas gastroenterologą arba infektologą dėl tolesnių ištyrų, kurie tiksliai nustato, ar virusas cirkuliuoja kraujyje. Taip pat galima įvertinti kepenų būklę ultragarsu, naudojant specialius prietaisus, kurie leidžia neinvazyviai nustatyti kepenų pažeidimo laipsnį.
Profesorius Limas Kupčinskas atkreipia dėmesį, kad žinojimas apie infekcijos buvimą leidžia laiku pradėti gydymą ir išvengti sunkių komplikacijų, tokių kaip kepenų cirozė ar vėžys. Todėl labai svarbu neignoruoti skiepų ir patikrų, ypač tiems asmenims, kurie jaučiasi gerai, tačiau gali būti užsikrėtę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.