Klastingu tiesiosios žarnos vėžiu susirgimų skaičius sparčiai auga net tarp jaunos amžiaus grupės žmonių. Nacionalinio vėžio instituto specialistai atkreipia dėmesį į pirmuosius ligos simptomus ir ragina gyventojus neignoruoti jokių organizmo pakitimų. Ankstyva diagnostika ir nauji gydymo būdai leidžia ženkliai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę bei išvengti sudėtingų operacijų.
Pirmieji simptomai – kraujavimas ir pilvo pūtimas
Tiesiosios žarnos vėžio simptomai dažnai prasideda nespecifiškai ir gali būti supainioti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, hemorojumi. Dažniausias ženklas yra kraujavimas iš išangės, kurį pacientai pastebi ant tualetinio popieriaus arba išmatų. Taip pat gali pasireikšti pilvo pūtimas, tuštinimosi sutrikimai ar kraujo priemaišos išmatose. Deja, daug pacientų simptomus ignoruoja arba vartoja netinkamus gydymo būdus, dėl ko diagnozė nustatoma pavėluotai.
Jaunų žmonių sergamumas kolorektaliniu vėžiu didėja
Anot Nacionalinio vėžio instituto gydytojo chirurgo doc. dr. Audriaus Dulsko, pastaraisiais metais stebima, kad kolorektalinis vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesnių nei 50 metų žmonių tarpe. Tai susiję su įvairiais rizikos veiksniais: nutukimu, nesveika mityba, fizinio aktyvumo trūkumu, rūkymu, alkoholio vartojimu ir kai kuriais lėtiniais uždegimais. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2030 metų jaunų pacientų skaičius gali padidėti net 20–30 proc.
Šiuolaikiniai gydymo metodai ir jų poveikis paciento gyvenimo kokybei
Tradiciškai tiesiosios žarnos vėžiui gydyti taikomas chirurginis pašalinimas, kuris dažnai reiškia tiesiosios žarnos netekimą ir būtinybę gyventi su stoma – išmatų išvedimu pro pilvo sieną. Tokie sprendimai gerokai sumažina pacientų gyvenimo kokybę, nes atsiranda tuštinimosi funkcijų sutrikimų bei kitų negalavimų, įskaitant ir seksualines bei šlapinimosi problemas.
Tačiau pastaruoju metu pripažįstamos alternatyvios gydymo galimybės, tokios kaip chemospindulinė terapija – gydymas, apjungiantis chemoterapiją ir spindulinį gydymą. Šios procedūros dažnai leidžia išsaugoti organą ir jo funkcijas.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad net apie 50 proc. pacientų pasiekia visišką šios ligos išgydymą be operacijos. Be to, taikoma imunoterapija, kuri ypač veiksminga pacientams, turintiems tam tikras mutacijas. Tai inovatyvus metodas, leidžiantis sumažinti naviką ar visiškai jį pašalinti.
Profilaktika ir ankstyvoji diagnostika – gyvybiškai svarbūs žingsniai
Nacionalinio vėžio instituto ekspertai pabrėžia aktyvaus dalyvavimo profilaktinėse patikrose svarbą. Ankstyva liga dažnai būna besimptomė, todėl periodiškai atlikti kolonoskopiją ir kitus tyrimus būtina. Tai leidžia aptikti naviką ankstyvoje stadijoje, kai gydymo galimybės yra didžiausios ir išvengiama sudėtingų chirurginių intervencijų.
„Raginame visus nesibaiminti ir nedelsti kreiptis į specialistus, pajutus pirmuosius simptomus ar esant rizikos veiksniams“, – sako doc. dr. Audrius Dulskas. Pasak gydytojo, taip pat svarbu keisti visuomenės požiūrį ir įpročius, skatinti sveiką gyvenseną, tinkamą mitybą ir fizinį aktyvumą, kad būtų išvengta ligos vystymosi.
Gydymo šalutiniai poveikiai ir jų valdymas
Spindulinio gydymo metu pacientams gali atsirasti vietinių reakcijų: skausmingumas, paraudimas, žaizdelės išangės srityje, viduriavimas ar tuštinimosi sutrikimai. Gydytojai pataria laikytis rekomendacijų, tokių kaip tinkama mityba, tinkamas higienos režimas ir savalaikis kreipimasis į gydytojus, jei atsiranda nepatogumų. Tinkamas pasiruošimas procedūroms, pavyzdžiui, pilnos šlapimo pūslės palaikymas, gali sumažinti šalutinių poveikių intensyvumą ir pagerinti gydymo toleravimą.
Pacientų patirtys ir psichologinė pagalba
Ligonių bendruomenės ir palaikymo grupės tampa svarbia pacientų gydymosi dalimi. Kartu su šeimos ir gydytojų parama tai padeda įveikti sunkumus, susijusius su diagnoze ir gydymo šaliniais efektais. Psichologinė konsultacija ir dietologo pagalba yra neatsiejami gydymo proceso elementai, prisidedantys prie visapusiškos pacientų sveikatos būklės gerinimo.
Visuomenės švietimas ir aktyvus informuotumas apie kolorektalinio vėžio pavojus ir požymius yra būtinas norint sumažinti šios ligos sukeliamos naštos sveikatos sistemoms ir pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.