Neurologas įspėja: vienas netikėtas simptomas gali signalizuoti apie Alzheimerio ligą

Alzheimerio liga tampa vis dažnesne visuomenės sveikatos problema – senėjant populiacijai jos atvejų skaičius auga. Manoma, kad per gyvenimą šia liga gali susirgti kas dešimtas žmogus, todėl itin svarbu atpažinti ankstyvuosius simptomus ir laiku kreiptis į specialistus. Daugeliui atrodo natūralu, jog su amžiumi atmintis silpnėja, tačiau kartais tai gali būti rimtos neurodegeneracinės ligos pradžia.

Neįprastas simptomas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį

VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą: „Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis“, – sako VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius. Be įprastų atminties sutrikimų, kurie dažnai traktuojami kaip senėjimo ženklas, gydytojas įspėja apie vieną mažai žinomą ir gana neįprastą požymį, galintį signalizuoti apie Alzheimerio ligą.

Šis simptomas – nuolatinis orientacijos praradimas erdvėje arba laikui bėgant vis dažnesnis toponimijos (vietų pavadinimų) ir maršrutų painiojimas. Kartais pacientai ima pamiršti, kaip patekti į įprastas vietas, painiojasi pažįstamose gatvėse arba nebežino, kaip grįžti namo iš įprasto maršruto. Tokie pokyčiai gali būti subtilūs pradžioje, tačiau jiems progresuojant jie tampa akivaizdesni ir kelia realų pavojų kasdieniam saugumui.

Ką rodo mokslas ir kaip susijęs hipokampas

Mokslininkai pažymi, kad už atminties formavimą ir erdvės orientaciją atsakinga smegenų sritis – hipokampas. Ši struktūra ypač jautri neurodegeneraciniam procesui, todėl jos pažeidimas dažnai pasireiškia būtent orientacijos ir atminties sutrikimais. Ankstyvi hipokampo pokyčiai gali pasireikšti būtent neįprastais orientacijos sunkumais, o ne vien tradiciniu žodžių ar veidų pamiršimu.

Pastebėjus panašius simptomus svarbu nelaukti ir kreiptis į šeimos gydytoją arba neurologą. Diagnozė dažniausiai pradedama nuo išsamaus anamnezės rinkimo, neuropsichologinių testų ir, esant poreikiui, vaizdo tyrimų – magnetinio rezonanso arba kitų smegenų vaizdavimo metodų.

Ankstyva diagnostika leidžia pradėti gydymą ir taikyti priemones, kurios gali sulėtinti ligos progresavimą bei pagerinti gyvenimo kokybę.

Be medicininio gydymo, svarbus ir gyvenimo būdas: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, protinė veikla ir socialinis bendravimas prisideda prie smegenų sveikatos palaikymo. Taip pat verta aptarti galimybes dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ar konsultuotis su atminties centrais, kurie gali pasiūlyti kompleksinį stebėjimą ir paramą pacientui bei artimiesiems.

Laiku atpažinus simptomus ir pradėjus tinkamas priemones, galima ženkliai pagerinti prognozę ir suteikti pacientui bei jo šeimai daugiau laiko ir kokybės. Jei Jums arba Jūsų artimajam pastebimi nuolatiniai orientacijos sutrikimai ar kiti neįprasti atminties pokyčiai, nedelskite – kreipkitės į specialistus.

Straipsnio autorius: Martyna Baranauskaitė
Patiko straipsnis? Pasidalink!
Facebook

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *