Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai jauni, darbingo amžiaus žmonės, neturintys akivaizdžių rizikos veiksnių, patiria širdies smūgį ar kitas širdies ligas. Anksčiau šios problemos daugiausiai buvo siejamos su vyresnio amžiaus asmenimis, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad rizika ženkliai didėja ir tarp jaunesnių nei 50 metų žmonių. Taip nutinka ne tik dėl gyvenimo būdo pokyčių, bet ir dėl to, kad daugelis nepastebi ar ignoruoja ankstyvuosius ligos signalus.
Statistika yra neraminanti – per pastaruosius ketverius metus širdies priepuolių, insultų ir širdies nepakankamumo atvejų darbingo amžiaus žmonių grupėje padaugėjo beveik penktadaliu. Tai reiškia, kad dešimtmečius trukęs mirtingumo nuo širdies ligų mažėjimas šiuo metu yra apsisukęs atgal, keliančiu grėsmę visuomenės sveikatai. Širdies ligos vis dar yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, todėl itin svarbu dėmesį skirti tiek prevencijai, tiek ankstyvai diagnostikai.
Pagrindiniai įspėjamieji ženklai, kurių negalima ignoruoti
Imperial College London kardiologė profesorė Rasha Al-Lamee pažymi, kad širdies būklė dažnai praneša apie save įvairiais subtiliais simptomais, kurie ne visada sukelia didelį nerimą. Pavyzdžiui, dusulys atliekant kasdienes veiklas, nepaaiškinamas krūtinės skausmas, nuovargis ar bendras silpnumas gali būti pirmieji ženklai, kad širdis susiduria su rimtomis problemomis. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus ir nedelsti kreiptis į gydytoją.
Moterims simptomai dažnai pasireiškia kitaip nei vyrams – jos gali jausti pykinimą, skausmą viršutinėje pilvo dalyje, galvos svaigimą ar net netikėtą apalpimą, tačiau visiškai nesijausti krūtinės skausmo. Šios ypatybės dažnai lemia, kad moterų širdies problemos būna diagnozuojamos vėliau nei vyrų, o tai kelia papildomą pavojų.
Priešas slypi nepastebimai – neakivaizdūs rizikos veiksniai
Didelis tyrimas, apimantis daugiau nei 9 milijonus pacientų, atskleidė, kad net 99 proc.
žmonių, patyrusių pirmąjį širdies priepuolį, turėjo bent vieną rizikos veiksnį – dažniausiai tai buvo aukštas kraujospūdis, kuris liko nediagnozuotas ir negydytas. Šis faktas dar kartą pabrėžia reguliarų profilaktinių tyrimų svarbą. Todėl kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kontrolė yra gyvybiškai svarbūs veiksniai, galintys išgelbėti gyvenimus. Jei reikalinga, gydytojai rekomenduoja ir prevencinius vaistus, kurie padeda išvengti rimtų komplikacijų.
Kiti netikėti simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Ekspertai mėgina atkreipti dėmesį į kai kuriuos netradicinius požymius, kurie dažnai nepastebimi, bet gali būti svarbūs įspėjimai apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Vienas iš jų – dantenų kraujavimas. Tai ne tik blogos burnos higienos ženklas, bet ir galimas ankstyvas širdies ligų signalas. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių dantenys uždegusios, 69 proc. dažniau suserga antrojo tipo diabetu, o šis susirgimas žymiai didina širdies smūgio ar insulto riziką.
Burnos bakterijos gali patekti į kraujotaką, sukelti uždegimą ir pažeisti kraujagysles. Dėl to spartėja riebalinių apnašų kaupimasis arterijose, o tai ilgainiui blogina širdies veiklą.
Dar vienas signalas, kuris gali būti vertinamas kaip širdies būklės indikatorius – erekcijos sutrikimai vyrams. Kraujagyslės, kurios aprūpina varpą krauju, yra mažesnės nei tos, kurios maitina širdį, todėl jų užsikimšimas vyksta anksčiau. Tai gali būti pirmasis rimtas ženklas apie prasidedančias kraujagyslių problemas, o vyrai, patiriantys šiuos sutrikimus, dažniau susiduria su širdies ligomis, net nepaisant kitų rizikos faktorių.
Prevencija ir reguliarūs tyrimai – gyvybės klausimas
Norint užkirsti kelią rimtiems širdies veiklos sutrikimams, labai svarbu reguliariai tikrintis pagrindinius sveikatos rodiklius – kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje bei neignoruoti burnos sveikatos būklės. Ankstyva ligos diagnostika leidžia imtis veiksmų ir užtikrinti tinkamą gydymą ar prevenciją, taip ženkliai sumažinant mirties nuo širdies ligų riziką.
Širdies ligos dažnai prasideda tyliai, todėl net ir neturint jokių aiškių simptomų, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti būtinus tyrimus. Tokiu būdu galime išsaugoti sveikatą, sumažinti komplikacijų tikimybę ir išgelbėti gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.