Kalbėti apie krūties vėžį – ligą, kuri paliečia tūkstančius Lietuvos moterų, yra itin svarbu ir aktualu. Ši diagnozė neretai sustabdo žmogaus gyvenimo tėkmę, paveikia ne tik sergančios moters kasdienybę, bet stipriai veikia ir jos šeimą. Krūties vėžys neturi amžiaus ribų – jis diagnozuojamas tiek jauniems tėvams, tiek vyresnio amžiaus moterims, kurios galvoja, kad jau yra saugios. Tai iššūkis tiek gydytojams, tiek visai visuomenei, nes kovoti su šia liga galima tik bendromis pastangomis.
Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiau nei 21 tūkst. moterų, kurioms nustatytas krūties vėžys. Kasmet diagnozuojama apie 1700 naujų atvejų, o nuo ligos miršta apie 500 moterų. Šie skaičiai nėra tik statistika – tai prispausti likimai, šeimų istorijos ir iššūkiai, su kuriais susiduria mūsų visuomenė. Nors nuo 2005 metų Lietuvoje veikia krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, ją pasinaudoja tik kas antra kviečiama moteris, o tai reiškia, kad daugybė moterų nėra pakankamai apsaugotos nuo ligos ar jos pažengusių stadijų.
Diskusijos Seime – žmogus prieš ligą
Spalio 20 dieną Lietuvos Seime įvyko apvalaus stalo diskusija „Krūties vėžio žinomumo mėnuo: personalizuotas požiūris, inovatyvūs sprendimai, kokybiškas gyvenimas“, kurioje dalyvavo gydytojai, pacientų atstovai ir sveikatos politikos kūrėjai. Diskusijos tikslas buvo aptarti, kaip geriau identifikuoti ligą ankstyvose stadijose, individualizuoti gydymą, užtikrinti kokybišką pacientų priežiūrą ir gerinti jų gyvenimo kokybę po gydymo.
Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas pažymėjo: „Krūties vėžys kiekvieną darbo dieną nusineša dviejų moterų gyvybes Lietuvoje. Vis dėlto, jei liga nustatoma anksti, 9 iš 10 moterų išgyvena – tai rodo, kaip svarbi yra prevencija ir ankstyva diagnostika.“ Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad tokiems atvejams reikia modernaus, pacientui pritaikyto gydymo modelio ir geresnio klinikinių tyrimų prieinamumo.
Netikri mitai – realūs pavojai
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad dauguma moterų vengia profilaktinių patikrinimų dėl klaidingų įsitikinimų.
Dažnai girdimas pasiteisinimas „mano šeimoje niekas nesirgo“ arba „esu per jauna“ gali lemti ligos užmaskavimą ir vėlyvą jos aptikimą. Visgi paveldimas krūties vėžys sudaro tik apie 5–10 % visų atvejų, o net reikšmingas procentas diagnozių patenka į 30-40 metų amžiaus grupes. Dėl to labai svarbu neignoruoti nė mažiausių simptomų ir reguliariai tikrintis.
Be to, egzistuoja baimė dėl mamografijos – dalis moterų nerimauja dėl apšvitos ir skausmo procedūros metu. Tačiau gydytojai užtikrina, kad apšvita yra labai maža, o krūties suspaudimas leidžia gauti tikslius tyrimo rezultatus. Šiuolaikinės technologijos ir saugos standartai leidžia mamografiją laikyti efektyvia ir saugia prevencine priemone.
Prevencinė programa ir naujovės
Nuo 2025 metų sausio mėnesio krūties vėžio prevencinė programa yra išplėsta ir apima moteris nuo 45 iki 74 metų, o iki tol kvietimai buvo siųsti tik 50–69 metų moterims. Mamografijos tyrimas atliekamas kas dvejus metus, o nauja pilotinė projekto versija optimizuoja kvietimų siuntimo ir informavimo procesus, siekiant pasiekti kuo platesnę moterų dalyvavimo apimtį, ypač regionuose.
Prevencinių programų koordinavimo centrai taip pat įsteigti tam, kad skatintų platesnį dalyvavimą ir sumažintų geografines bei socialines kliūtis.
Gyvenimas po gydymo – kompleksinė priežiūra
Po aktyvaus gydymo pacientės dar ilgus metus lankosi onkologijos centruose stebėjimui – nuo penkerių iki penkiolikos metų. Tokiame paciento priežiūros etape svarbu derinti medicininę kontrolę su emocine ir psichologine pagalba. Bendruomeniškumo svarba čia itin išryškėja: ryšiai su kitomis išgyvenusiomis moterimis, psichologų konsultacijos ir sveiko gyvenimo būdo prioritetai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės ir emocinės pusiausvyros.
Taip pat vis labiau akcentuojama ankstyvą paliatyviosios pagalbos įtraukimą į gydymo procesą. Paliatyvioji pagalba nebėra laikoma pabaiga – ji padeda suvaldyti simptomus, suteikia emocionalinę paramą ir leidžia pacientams išlikti oriams net sergant sunkia liga.
Kartu galime pakeisti statistinius rodiklius
Rožinis spalis – tai ne tik spalio mėnesio simbolis, bet ir kvietimas kiekvienai moteriai būti atsakingai savo sveikatai. Reguliarus tikrinimasis mamografijos tyrimais gali išgelbėti gyvybę, o kartu ir visos šeimos ateitį. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovai ragina neslėpti savo sveikatos būklės, pasitikėti medikais ir aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl gydymo.
Visi bendri veiksmai – nuo informuotumo didinimo, mitų naikinimo, iki sklandaus kvietimų sistemos veikimo – yra būtini mažinant krūties vėžio sergamumą ir didinant išgijusių moterų skaičių. Kiekvienas apsilankymas pas gydytoją, kiekvienas pasitikrinimas – tai svarbus žingsnis sveikesnės visuomenės link.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.