Šių dienų šimtamečiai užaugo XX a. pradžioje, kai pasaulis buvo žymiai kitoks nei dabar. Tuo metu daugelis mūsų šiandien laikomų kasdienybės patogumų buvo tik prabanga – namuose kanalizacija ir tualetai dar buvo retenybė, o pasauliniai karai tik laukė savo laiko. Tačiau ši ilgaamžių karta sukaupė neįkainojamos išminties apie gyvenimą – jų patarimai ir gyvenimo principai gali būti aktualūs ir šiandien, nes mūsų kartos taip pat siekia gyventi ilgiau ir sveikiau.
Stanfordo ilgaamžiškumo centro tyrimai rodo, kad sveika 30-metė moteris šiuo metu turi net 22 procentų tikimybę sulaukti 100 metų, tuo tarpu 1920 metais gimusi moteris turėjo vos 2 procentų galimybę. Šis skirtumas atsirado ne tik dėl medicinos pažangos, bet ir gyvenimo būdo pokyčių. Nors genetika vaidina svarbų vaidmenį, gyvensena išlieka lemiamas veiksnys sveikam senėjimui ir ilgaamžiškumui.
Natūralus maistas – ilgaamžiškumo pagrindas
Daugelis šimtamečių išlieka įsitikinę, kad pagrindinė sveiko gyvenimo paslaptis slypi natūraliame, minimaliai apdorotame maiste. Pavyzdžiui, Kalifornijoje gyvenantis Jackas Van Nordheimas, socialiniuose tinkluose žinomas šimtamečiu, daugiausia valgo namuose ruošiamą maistą iš šviežių produktų. Jis dažnai renkasi šviežią vištieną – tai natūralu, nes jo šeima turėjo rančą.
Teksase gyvenanti 114 metų Elizabeth Francis, oficialiai pripažinta vyriausia gyva amerikietė, taip pat renkasi maistą, kurį augina savo namų darže. Jos racioną sudaro daržovės, tokios kaip morkos, okra ir garstyčios, sudarančios pagrindą jos kasdienės mitybos.
Šie pasirinkimai atitinka vadinamąsias „mėlynąsias zonas“, vietoves, kuriose gyvena daugiausia šimtamečių. Šių regionų gyventojai dažnai savo mitybą grindžia daržovėmis, visagrūdžiais produktais, ankštinėmis daržovėmis, žuvimi ir riešutais, tuo tarpu apriboja raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą bei cukraus kiekį.
2022 metų tyrimai parodė, kad tokia mityba gali prailginti gyvenimo trukmę net 10 metų, ypač šalyse su vyraujančia vakarietiška dieta.
Hobiai ir fizinė veikla stiprina organizmą
Ilgaamžiai dažnai išreiškia didžiulę pagarbą mylimoms laisvalaikio veikloms. Pavyzdžiui, J.Van Nordheimas domisi paukščių stebėjimu ir yra užaugęs raitant gyvūnus. Britų kilmės Katie MacRae, 106 metų amžiaus, sodininkystę myli nuo ankstyvos jaunystės ir šią aistrą puoselėja beveik šimtmetį.
Gausūs moksliniai tyrimai patvirtino hobio teikiamą naudą tiek psichinei sveikatai, tiek fizinei gerovei. Veikla, kuriai suteikiama džiaugsmo, gali sumažinti stresą, skatinti optimizmą ir stiprinti organizmą.
Be to, jei pomėgis susijęs su judėjimu, nauda yra dar didesnė. Australijoje gyvenanti Janet Gibbs, sulaukusi 102 metų, žaidžia boulingą globos namuose, o britė Džoisė Preston kiekvieną rytą atlieka lengvą mankštą ar jogą. Tyrimai rodo, kad net trumpi fizinės veiklos epizodai gali ženkliai pailginti gyvenimo trukmę.
Socialiniai ryšiai – ilgaamžiškumo garantas
Visi šimtamečiai pabrėžia stiprių šeimos ir draugų ryšių svarbą. Pavyzdžiui, J.Van Nordheimas glaudžiai bendrauja su sūnėnu, kuris juo rūpinasi. Elizabeth Francis gyvena su dukra, Janet Gibbs turi ištikimą draugą, o Džoisė Preston nuolat apsupta draugų būrio.
Tyrimai rodo, kad socialiniai ryšiai tiesiogiai veikia sveikatos būklę ir senatvės kokybę. Matyti, kad bendravimas ir palaikymas, meilės ir draugystės jausmas gali reikšmingai sumažinti vienišumo bei depresijos riziką, o kartu pagerinti ilgalaikę sveikatą.
Saikas – gyvenimo pagrindas
Johnas Tinniswoodas, seniausias gyvas vyras pasaulyje, sulaukęs beveik 112 metų, kartu su 2022 m. mirusiu japonu Kane Taneka išsiskyrė saiko jausmu – abu jie vertino gyvenimą be per didelio vartojimo ir pernelyg intensyvaus užsiėmimo.
Japonų ilgaamžių tyrimų vadovė Yumi Yamamoto pažymi, kad tokia saiko filosofija yra būdinga daugeliui Japonijos senjorų ir gali būti viena iš ilgaamžiškumo paslapčių.
Gyvenimo prasmė ir tikslo jausmas
Šimtamečiai dažnai nesustoja ties pensija – dauguma jų lieka aktyvūs ir užimti įvairiomis veiklomis. Elizabeth Francis rūpinasi namų ruoša, Katie MacRae organizuoja bendruomenės veiklas globos namuose, Janet Gibbs klauso audioknygų, o Jackas Van Nordheimas aktyviai rašo knygas ir dalyvauja socialiniuose tinkluose.
2019 metų tyrimai atskleidė, kad ryškus gyvenimo tikslo jausmas sumažina mirties riziką. Be to, 2022 metų apžvalgoje pabrėžiama, kad aktyvios socialinės ir protinės veiklos vykdymas sulėtina demencijos vystymąsi, o tai ypač svarbu senėjant.
Todėl svarbu rasti savo aistrą, palaikyti fizinę ir protinę veiklą bei ieškoti prasmės kasdieniame gyvenime.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.