Širdies sveikata yra itin svarbi mūsų gyvenimo kokybei ir ilgaamžiškumui. Garsus kardiologas Josephas Alpertas, Amerikos medicinos žurnalo vyriausiasis redaktorius, pabrėžia, kad širdies ligų rizika priklauso ne tik nuo fiziologinių veiksnių, bet ir nuo žmogaus būdo savybių bei socialinių ryšių. Jis teigia, kad žmonės, kurie aktyviai bendrauja su aplinkiniais ir turi stiprius socialinius ryšius, gyvena sveikiau ir yra laimingesni, o uždarą gyvenimą gyvenantys asmenys dažniau susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis.
Profesorius Alpertas pažymi, kad žmogui nenormalu gyventi atsiskyrusiam, nes žmogus iš prigimties yra socialinė būtybė. Lietuviai, pasak jo, yra labai bendruomeniški, kuriantys tvirtas šeimas ir palaikantys draugiškus santykius, kas neabejotinai teigiamai veikia jų širdies sveikatą. Be to, Lietuva sparčiai vejasi kitas išsivysčiusias šalis pagal ekonominius ir socialinius rodiklius, o tai taip pat padeda gerinti bendrą gyventojų sveikatos būklę.
Šeimos istorija ir kardiologijos ryšys su Lietuva
Kardiologas atskleidžia ir asmenines ryšio su Lietuva detales. Jo šeima kilusi iš Lietuvos, tiksliau iš Kudirkos Naumiesčio, kur XX a. pradžioje gyveno jo žydų šeima. Deja, nacių okupacijos metu ši bendruomenė buvo sunaikinta, tačiau šiandien čia veikia muziejus, kuris primena praeitį. Amerikos lietuvis dalijasi prisiminimais apie savo tėvus, kurie sėkmingai integravosi JAV ir tapo profesionalais – abu baigė odontologijos studijas. Šie šeimos ryšiai paskatino jo glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos medikais ir kardiologais, kur jis dalyvauja moksliniuose projektuose ir skaito paskaitas ligoninėse.
Profesinė veikla ir moksliniai ryšiai
Josephas Alpertas kartu su savo žmona – mokslininke, dirbančia fundamentaliuosius tyrimus apie širdies priepuolius, dažnai keliauja po pasaulį, dalijasi žiniomis ir patirtimi. Jis pabrėžia fundamentaliųjų mokslų svarbą medicinoje, nes būtent laboratoriniuose tyrimuose, atliekamuose su gyvūnų modeliais, sukuriami nauji gydymo metodai, kurie vėliau pritaikomi klinikinėje praktikoje.
Kalbėdamas apie Lietuvos kardiologijos sistemą, profesorius pažymi, kad dvi Vilniaus universitetinės ligoninės – Santaros klinikos ir Respublikinė ligoninė – yra aukščiausios pasaulinės klasės įstaigos, turinčios modernią įrangą ir gerai paruoštus specialistus. Toks lygis ne visada pasiekiamas kaimiškesnėse vietovėse JAV ar net Kinijos provincijose, kur medicinos paslaugų kokybė smarkiai svyruoja.
Gyvenimo būdo įtaka širdies ligų prevencijai
Kalbėdamas apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, profesorius atkreipia dėmesį, kad pusė sėkmės priklauso nuo gydytojų, o kita pusė – nuo paties paciento. Nėra prasmės tikėtis gerų rezultatų, jei nesilaikoma gydytojų rekomendacijų, nevartojami paskirti vaistai ir nesikeičia gyvenimo būdas.
Svarbiausi priešai širdies sveikatai – rūkymas, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka. Rūkymas kelia didžiulę riziką ne tik dėl širdies ligų, bet ir dėl vėžio bei kitų sunkių ligų. Fizinis judėjimas, net paprasta kasdienė 45 minučių mankšta, gali žymiai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų pavojų. Profesorius pataria, kad tam neprivaloma sportuoti intensyviai – pakanka vaikščioti, važinėti dviračiu, plaukioti ar užsiimti kita aerobine veikla, o svorių kilnojimas turi būti tik papildomas treniruočių elementas.
Mitybos atžvilgiu svarbu mažinti gyvūninių riebalų ir cukraus vartojimą. Tradicinė lietuviška mityba su daug daržovių, vaisių, žuvies ir vegetariškų patiekalų yra sveikesnė nei dažnas amerikietiškas valgiaraštis, kuris linkęs būti monotoniškas ir per daug riebus. Profesorius ypač pabrėžia paauglių mitybos problemas – rūkimą ir saldumynų vartojimą, kurie stiprina širdies ligų išsivystymo riziką.
Socialiniai ryšiai kaip sveikatos veiksnys
Kardiologas teigia, kad aktyvus ir prasmingas socialinis gyvenimas tiesiogiai veikia širdies sveikatą. Žmonės, kurie bendrauja, dalyvauja bendruomenės gyvenime ir jaučiasi svarbūs visuomenės nariai, pasižymi geresne sveikata. Priešingai, socialinė izoliacija ir uždaras gyvenimas dažnai lydimas prastesnės sveikatos rodiklių.
Apibendrindamas, profesorius pabrėžia, kad Lietuva, nepaisant istorinių sunkumų, šiandien sparčiai juda į priekį. Lietuviai yra darbštūs, išsilavinę ir protingi žmonės, todėl po kelių dešimtmečių šalis gali pasiekti aukštą ekonominį ir socialinį lygį, panašų į Vokietijos ar kitų Europos valstybių. Ši pažanga neabejotinai teigiamai paveiks ir gyventojų sveikatą, ypač širdies ligų prevenciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.