Įprastai vyresniame amžiuje asmenys susiduria su atminties sutrikimais ir didėjančia Alzheimerio ligos bei kitų demencijos formų rizika. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad sveika augalinė mityba gali ženkliai prisidėti prie šių rizikų mažinimo ir padėti išlaikyti protinę funkciją net ir prasidėjus vyresniems gyvenimo etapams.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „Neurology“, apėmė beveik 93 tūkstančius suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius siekė 59 metus. Jie buvo stebimi daugiau nei dešimtmetį, o mokslininkai vertino jų mitybos įpročius bei sveikatos rodiklius. Tyrimo metu išskirti trys pagrindiniai mitybos modeliai: bendrojo pobūdžio augalinė mityba, sveika mityba, kurioje dominuoja natūralūs, minimaliai perdirbti produktai, ir mažiau sveika mityba, kuriai būdinga daug rafinuotų ir perdirbtų maisto produktų vartojimas.
Stebint duomenis, paaiškėjo, kad žmonės, kurie dažniausiai rinkosi sveikos augalinės mitybos produktus, pasižymėjo 12 % mažesne rizika susirgti Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis. Išsamesnė analizė parodė, jog aukščiausios kokybės augalinės kilmės maistas dar labiau sumažino riziką – net 7 procentais. Tuo tarpu mityba, kurioje daugiausiai buvo nesveikų augalinių produktų, dažniau siejosi su 6 proc. padidėjusia demencijos rizika. Tai pabrėžia, kaip svarbu yra ne tik valgymo pobūdis, bet ir maisto kokybė.
Mitybos vaidmuo lėtėjant smegenų funkcijoms
Augalinė mityba yra žinoma dėl savo teigiamo poveikio kitoms ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas ar hipertenzija, tačiau jos ryšys su demencija buvo mažiau ištirtas. Tyrimo autorė Song-Yi Park iš Havajų universiteto pažymi, kad būtent maisto kokybė yra reikšmingas veiksnys, lemiantis smegenų sveikatos išsaugojimą. Tinkama mityba aprūpina smegenis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, tuo pačiu mažina uždegimą ir oksidacinį stresą, kurie yra dažnos kognityvinių sutrikimų priežastys.
Ypač svarbu, kad mitybos pokyčiai yra naudingi net ir vyresniame amžiuje.
Tyrime dalyvavo 45 tūkstančiai asmenų, kurių mityba buvo stebima per 10 metų. Iš jų 8 360 vėliau susirgo demencija. Tie, kurių mityba per tyrimo laikotarpį tapo mažiau kokybiška, riziką susirgti demencija padidino 25 proc., o tie, kurie pagerino savo mitybą, patyrė net 11 proc. mažesnę riziką. Tai rodo, kad niekada nevėlu keisti savo mitybos įpročius siekiant išsaugoti protinę sveikatą.
Apribojimai ir papildomi veiksniai
Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad tyrimas yra stebėjimo pobūdžio. Tai reiškia, jog jis negali patvirtinti tiesioginio priežasties ir pasekmės ryšio tarp mitybos ir demencijos prevencijos. Kiti veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, gyvenimo būdas, genetika bei išsilavinimas, taip pat reikšmingai veikia žmogaus smegenų sveikatą ir ligų riziką.
Be to, duomenys yra paremti savarankiškai užpildytais mitybos klausimynais, kurie gali būti netikslūs dėl dalyvių prisiminimų klaidų. Tačiau tyrimo aukšta imtis ir ilgalaikis stebėjimas suteikia didesnį patikimumą gautiems rezultatams.
Apibendrinant, šis tyrimas pabrėžia, jog kvalifikuota, gerai subalansuota augalinė mityba gali būti svarbus veiksnys mažinant Alzheimerio ligos ir demencijos riziką. Tai ypač svarbu vyresniems nei 60 metų asmenims, kurie dar gali pagerinti savo gyvenimo kokybę ir smegenų funkcijas tinkamai pasirinkdami maisto produktus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.