Lietuvoje maždaug kiekvienas trečias suaugęs žmogus kenčia nuo laktozės netoleravimo, tačiau ši problema dažnai yra nepakankamai vertinama ir nepakankamai žinoma. Pieno produktų vartojimas gali sukelti įvairius virškinimo sutrikimus, kurie neretai painiojami su kitomis ligomis arba alergijomis. Gydytoja gastroenterologė Agnė Dikčiūtė iš „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro pabrėžia, kad pasikartojantys nemalonūs pojūčiai po pieno produktų vartojimo yra signalas, kurio nereikėtų ignoruoti, nes tai gali lemti ne tik skausmą, bet ir nepakankamą maistinių medžiagų įsisavinimą bei bendrą gyvenimo kokybės sumažėjimą.
Kas yra laktozės netoleravimas ir kaip jis pasireiškia?
Laktozės netoleravimas kyla dėl fermento laktazės trūkumo arba sumažėjusio aktyvumo. Šis fermentas yra atsakingas už pieno cukraus, vadinamo laktoze, virškinimą. Kai laktazės trūksta, laktozė neskaldoma pilnai ir patenka į žarnyną, kur ją pradeda fermentuoti bakterijos. Šio proceso metu susidaro dujos ir rūgštys, kurios sukelia tipiškus nemalonius simptomus – pilvo pūtimą, spazminį skausmą, „gurguliavimą“, viduriavimą, pykinimą ar net vėmimą. Paprastai šie simptomai pasireiškia per 30 minučių iki 2 valandų po pieno produktų vartojimo ir jų intensyvumas priklauso nuo suvartoto laktozės kiekio, individualių organizmo ypatybių bei žarnyno mikrobiotos.
Svarbu pabrėžti, kad laktozės netoleravimas dažnai painiojamas su alergija pienui. Tačiau iš tiesų šios būklės yra visiškai skirtingos. Alergija pienui yra imuninės sistemos reakcija į pieno baltymus, o tai gali būti pavojinga gyvybei ir sukelti stiprias reakcijas net nuo nedidelės alergeno dozės. Laktozės netoleravimas yra virškinimo sutrikimas, kuris sukelia diskomfortą, tačiau nėra gyvybei pavojingas.
Kada atsiranda laktozės netoleravimo simptomai ir kaip nustatyti jo priežastį?
Daugeliu atvejų laktozės netoleravimo simptomai pasireiškia nuo 20 iki 40 metų amžiaus, nes būtent su amžiumi natūraliai mažėja laktazės fermento aktyvumas.
Vaikams ir kūdikiams jis dažniausiai būna pakankamai aukštas, todėl iki tam tikro amžiaus pieno produktų vartojimas neturėtų sukelti nemalonių pojūčių. Tačiau šis fermento kiekio sumažėjimas gali būti ir laikinas: papildomai priežastimis gali būti žarnyno infekcijos, autoimuninės ligos, tokios kaip celiakija ar Krono liga, antibiotikų vartojimas ar chemoterapija. Šiuo atveju, po žarnyno gleivinės atstatymo, fermento aktyvumas dažnai sugrįžta į normalią būklę.
Tiksli diagnozė yra ypač svarbi, nes tik ji padeda nustatyti, ar laktozės netoleravimas yra genetinis ir todėl visam gyvenimui, ar laikinas ir gali būti išgydomas. „Hila“ laboratorijoje atliekamas genetinis PGR tyrimas nustato, ar fermento aktyvumo sumažėjimas yra įgimtas, o taip pat taikomas ir vandenilio kvėpavimo testas, kuris rodo, ar laktozė yra tinkamai suvirškinama. Šie tyrimai yra patogūs, nereikalauja specialaus pasiruošimo ir leidžia pacientams greitai gauti atsakymą į svarbius klausimus apie jų sveikatą.
Mitybos ypatybės ir rekomendacijos sergantiems laktozės netoleravimu
Nustačius laktozės netoleravimą, svarbu suprasti, kad visi pieno produktai nėra vienodi ir visiškai atsisakyti jų nebūtina. Laktozės kiekis produktų sudėtyje gerokai skiriasi. Pienas yra viena didžiausių laktozės vartojimo šaltinių ir dažnai sukelia intensyvius simptomus. Tačiau fermentuoti pieno produktai, tokie kaip jogurtas, kefyras ar brandinti sūriai, turi mažesnį laktozės kiekį ir dažnai yra geriau toleruojami pacientų.
Taip pat labai svarbu vartojimo būdas – laktozės poveikį gali sumažinti mažesnės porcijos, vartojimas po kitų patiekalų ar kartu su maistu. Kai kuriais atvejais specialistai rekomenduoja naudoti laktazės fermento papildus, kurie padeda suvirškinti laktozę ir sumažinti simptomus. Visgi gydytoja Agnė Dikčiūtė atkreipia dėmesį, kad ignoruojant virškinimo sutrikimus gali atsirasti platesnių sveikatos problemų, įskaitant maistinių mikroelementų – ypač kalcio – trūkumą, kuris svarbus kaulų sveikatai.
Nuolatinis diskomfortas ne tik blogina fizinę sveikatą, bet gali turėti ir neigiamą įtaką emocinei būsenai bei gyvenimo kokybei – sukelti nuovargį, nerimą ir dėmesio koncentracijos mažėjimą. Todėl laiku diagnozavus ir tinkamai prisitaikius prie individualių poreikių, galima išvengti šių nemalonumų ir mėgautis subalansuota mityba.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.