Kraujas yra gyvybiškai svarbi medžiaga, kurios neatlygintina donorystė gelbsti daugybei žmonių. Artėjant vasaros sezonui ir suaktyvėjus kelionėms, Nacionalinis kraujo centras (NKC) pateikia svarbų priminimą kraujo donorams dėl hantaviruso ir kitų infekcijų rizikos, susijusios su tam tikromis kelionių kryptimis.
Pasaulyje pastaruoju metu sulaukus žiniasklaidos dėmesio hantavirusu užsikrėtusių turistų atvejams, kyla daug klausimų dėl kraujo donorystės galimybių po kelionių. Hantavirusas yra virusinė infekcija, kurią nešiotojai dažniausiai platina graužikai, o užsikrėtimas dažniausiai įvyksta per kvėpavimo takus arba tiesiogiai kontaktuojant su užteršta aplinka.
Kada donorystė gali būti laikinai sustabdyta?
Nacionalinis kraujo centras atkreipia dėmesį, kad po ilgų ar specifinių kelionių, ypač į regionus, kur yra padidėjusi įvairių infekcijų rizika, donorystė gali būti atidedama laikotarpiui nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Tai aktualu ne tik egzotinių šalių keliautojams, bet ir tiems, kurie vyko į kai kurias Europos Sąjungos ar Šengeno erdvės šalis šiltuoju metų sezonu.
Pavyzdžiui, keliaujant į maliarijos endemines zonas Afrikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje ar populiarias egzotines šalis, kaip Tailandas, Balis, Zanzibaras, Vietnamas ar Dominikos Respublika, donorystė rekomenduojama atidėti nuo 3 iki 6 mėnesių po sugrįžimo dėl maliarijos, dengės karštligės, Zikos ir kitų vabzdžių platinamų ligų rizikos.
Tuo tarpu, jeigu donorystė susijusi su kelionėmis į Europos Sąjungos ar Šengeno erdvės šalis šiltuoju metų laiku (nuo gegužės 1 d. iki lapkričio 30 d.), laikotarpis, kuriam atidedama donorystė, yra trumpesnis – apie 28 dienas po sugrįžimo.
Infekcijų simptomų svarba ir specialistų rekomendacijos
Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas pabrėžia, kad dalis infekcijų gali nepasireikšti iš karto, todėl net geros savijautos donorams rekomenduojama įvertinti kelionių riziką ir pasitarti su specialistais. Tai padeda užtikrinti kraujo saugumą ir donorų bei recipiento sveikatą.
Jeigu po kelionės pasireiškia specifiniai ar bendri infekcijai būdingi simptomai, svarbu nedelsti ir skubiai kreiptis į gydytojus. Taip pat svarbu informuoti kraujo donorystės centrų specialistus apie visas neseniai vykusias keliones, nes net trumpalaikiai apsilankymai tam tikrose vietovėse gali turėti reikšmės donorystės galimybei bei saugumui.
NKC ragina donorystės entuziastus likti aktyviais ir atidžiais savo sveikatai, ypač prieš planuojant donorystę. Specialistai kiekvienu atveju atidžiai įvertina situaciją ir pateikia individualias rekomendacijas, o bendras informuotumas prisideda prie kraujo tiekimo saugumo ir efektyvumo.
Kas gali tapti kraujo donoru?
Kraujo donorais gali būti sveiki Lietuvos Respublikos gyventojai nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Vyrams leidžiama donorystė iki šešių kartų per metus, moterims – keturis kartus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad donorystė nėra leidžiama sergant onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, ŽIV, sifiliu ir kitomis sunkiomis ar lėtinėmis sveikatos problemomis.
Būdama spontaniška ir dosni veikla kraujo donorystė išlieka svarbia visuomenės sveikatos dalimi. NKC dėkoja visiems Lietuvos gyventojams už jų indėlį ir kviečia aktyviai dalyvauti kraujo donorystėje, nuolat konsultuotis su specialistais ir atidžiai įvertinti savo sveikatos būklę po kelionių, siekiant užtikrinti pačių donorų ir kraujo recipiento saugumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.