Miegas yra vienas iš svarbiausių žmogaus gyvenimo poreikių, būtinas organizmui ir protinei veiklai atstatyti. Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti nuo 7 iki 9 valandų per parą, siekiant išlaikyti optimalų sveikatos lygį. Tačiau neretai žmonės susiduria su miego sutrikimais, kurie lemia per trumpą arba per ilgą miego laiką, o tai gali būti ženklas, kad reikia atkreipti dėmesį į savo sveikatą.
Miego sutrikimai – rimtų ligų signalai
Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė pabrėžia, kad miego sutrikimai gali būti ne tik nemalonūs, bet ir pavojingi, nes signalizuoja apie rimtas sveikatos problemas. Nors žmonės dažnai skundžiasi nemiga ir ją dažnai gydytojų pastebi, tačiau per ilgas miegojimas bei nuolatinis mieguistumas dažnai lieka nepastebėti ir ignoruojami.
Neurologės teigimu, nemiga yra dažnas ir varginantis sutrikimas, ypač dažnas moterims. Ūminė nemiga dažniau atsiranda dėl aiškių priežasčių – streso, laiko juostos pakeitimo, sezoninių pokyčių, triukšmo aplinkoje ar ūmių ligų. Tačiau lėtinė nemiga dažnai kyla dėl psichologinių veiksnių, todėl ją sunkiau atpažinti ir gydyti.
Nemiga ne tik trukdo pailsėti, bet ir sukelia dienos metu prastą savijautą, sutrikdo dėmesį ir darbingumą, gali sukelti nerimą, o ilgainiui – ir depresiją. Be to, miego trūkumas neigiamai veikia medžiagų apykaitą, didina nutukimo ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Vyresnio amžiaus žmonėms nemigos atvejų daugėja, o moterys, ypač menopauzės laikotarpiu, nuo nemigos kenčia žymiai dažniau nei vyrai.
Per ilgas miegojimas – pavojingas signalas
Visgi ne mažiau svarbus ir per ilgas miegojimas. Gydytoja D. Matačiūnienė įspėja, kad jei žmogui nuolat norisi miegoti ilgiau nei 9–10 valandų per parą, tai gali būti ženklas apie lėtines ligas – kvėpavimo, širdies ar nervų sistemos sutrikimus.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis miego trukmės viršijimas gali būti net pavojingesnis nei per trumpas miegojimas, nes susijęs su didesne mirtingumo rizika.
Esant tokiems simptomams rekomenduotina kreiptis į neurologus, kurie specializuojasi miego sutrikimų diagnostikoje. Gali būti atliekami specialūs miego tyrimai, kurie padeda išsiaiškinti, kas vyksta miego metu ir kodėl žmogus jaučia nuolatinį nuovargį ar mieguistumą.
Sveiki miego įpročiai – svarbiausia prevencija
Miego kokybė ir trukmė priklauso nuo mūsų gyvenimo įpročių. Neurologė pažymi, kad sveikų miego įpročių ugdymas nėra sudėtingas – svarbu aktyviai praleisti dienos laiką, gauti pakankamai natūralios saulės šviesos ir valandą iki miego ramiai atsipalaiduoti, pavyzdžiui, skaityti ar pabendrauti su artimaisiais.
Taip pat būtina vengti žalingų įpročių prieš miegą – tai alkoholis, nikotinas ir kofeinas, kurie nakties metu trikdo miegą. Neurologė pataria neaktyviai sportuoti ir nevalgyti gausiai bent dvi valandas prieš miegą. Miegamojo aplinka turi būti tamsi, vėsoka ir naudojama tik miegui, kad būtų sukurtos geriausios sąlygos kokybiškam miegui.
Saduras pokaitis – vaistas išskirtinėms situacijoms
Pokaitis dienos metu yra natūralus reiškinys vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, tačiau darbingo amžiaus asmenims, kurie naktį miega pakankamai, dienos metu miego poreikio neturėtų kilti. Jei žmogus jaučia tikrą miego trūkumą ir paprastai gerai miega, nugempiama trumpa, ne ilgesnė kaip pusvalandžio trukmės pogulio, ne vėliau kaip 15 valandą, gali padėti atsipalaiduoti bei pagerinti koncentraciją.
Apibendrinant, miego problemai reikia skirti didelį dėmesį, nes tiek miego trūkumas, tiek per ilgas miegojimas gali būti rimtų ligų simptomas. Nuolatinis nepaaiškinamas mieguistumas ar noras miegoti ilgiau nei rekomenduojama, privalo tapti signalu įvertinti savo sveikatą išsamiau ir, reikalui esant, kreiptis į specialistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.