Skrandžio vėžys tradiciškai siejamas su vyresnio amžiaus pacientais, tačiau pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau aptinka atvejus tarp jaunesnių žmonių. Gydytojas abdominalinis chirurgas, onkochirurgas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkas-klinicistas ir dėstytojas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro gydytojas Dr. Martynas Lukšta atkreipia dėmesį į kelis veiksnius, kurie galėtų paaiškinti šią tendenciją ir kuriais turėtų susirūpinti tiek pacientai, tiek šeimos gydytojai.
Kodėl skrandžio vėžys „jaunėja”?
Vienas pagrindinių riskų yra Helicobacter pylori infekcija, kuri ilgainiui gali sukelti lėtinį gastritą ir atvesti prie gleivinės pakitimų. Nors šios infekcijos paplitimas mažėja daugelyje šalių, ji vis dar yra reikšminga rizikos priežastis, ypač ten, kur gydymas ir diagnostika vėluoja. Be to, pokyčiai mityboje — didesnis perdirbtų, sūrių ir rūkytų produktų vartojimas, mažesnis šviežių daržovių ir vaisių suvartojimas — taip pat prisideda prie rizikos.
Gyvenimo būdo faktoriai, tokie kaip rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, nutukimas ir lėtinis refluksas, gali spartinti ligos atsiradimą. Taip pat svarbu genetiniai veiksniai: tam tikros šeiminės formas lemiančios mutacijos (pvz., CDH1) didina riziką ir gali pasireikšti jaunesniame amžiuje. Kai kuriuos jaunų pacientų atvejus gali lemti ir virusinės infekcijos (pvz., EBV) ar autoimuninės skrandžio ligos, kurios ilgainiui keičia gleivinės struktūrą.
Simptomai, diagnozė ir diagnostikos vėlavimas
Problema ta, kad pradiniai skrandžio vėžio simptomai dažnai yra neryškūs ir gali būti priskirti kitoms, gerybinėms būklėms: pykinimas, lengvas skausmas pilvo viršuje, dispepsija, nepastovus apetitas ar žymus svorio kritimas. Dėl to jaunesni pacientai ir medikai kartais vėluoja atlikti išsamesnius tyrimus. Greičiausias ir patikimiausias diagnostikos metodas yra endoskopija su audinių biopsija — ji leidžia nustatyti vėžinį pakitimą ankstyvame etape.
Gydymas ir prevencija
Gydymo algoritmas priklauso nuo ligos stadijos: ankstyvose stadijose galimas chirurginis gydymas su išsaugančiomis procedūromis, vėlesnėse stadijose taikomas chirurginis gydymas kartu su chemoterapija, radioterapija, o tam tikrais atvejais ir tikslinė ar imunoterapija. Svarbu pabrėžti, kad ankstyva diagnostika gerokai pagerina gydymo sėkmės prognozes.
Prevencijos priemonės apima H. pylori nustatymą ir eradikaciją, subalansuotą mitybą, rūkymo ir perteklinio alkoholio vengimą bei svorio kontrolę. Taip pat reikėtų didinti jaunų žmonių ir sveikatos priežiūros specialistų informuotumą apie galimą onkologinį rizikos profilį ir nedelsti esant įtarimams — siųsti pacientus endoskopiniams tyrimams be ilgų vėlavimų.
Apibendrinant: nors bendras skrandžio vėžio paplitimas ilgainiui mažėja, tam tikros ligos formos ir rizikos veiksniai gali lemti sergamumo padidėjimą tarp jaunesnių pacientų. Greitas reagavimas į simptomus, tinkama diagnostika ir prevencinės priemonės yra kertiniai žingsniai mažinant ligos naštą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.