Akių išsausėjimas yra dažna problema, su kuria susiduria įvairaus amžiaus žmonės. Norint, kad akys normaliai funkcionuotų, būtina užtikrinti jų nuolatinį drėkinimą. Šią svarbią funkciją atlieka ašarų plėvelė, kuri saugo akies ragena nuo išdžiūvimo ir dirginimo. Jeigu jaučiate perštėjimą, paraudimą ar atrodo, kad akyse tarsi „guli smėlis“, greičiausiai tai reiškia, kad akys yra išsausėjusios.
Kodėl akys išsausėja?
Akių drėgmės lygis priklauso nuo ašarų gamybos ir jų kokybės. Jei pasikeičia ašarų plėvelės sudėtis arba sumažėja jos gamyba, sutrinka natūrali akies apsauga. Įprastai akys atsigauna mirksint, nes kiekvienas mirksėjimas atnaujina ašarų plėvelės sluoksnius ir taip apsaugo nuo išsausėjimo. Tačiau dėl įvairių priežasčių šis mechanizmas gali sutrikti, todėl net ir normalios kasdienės aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, ryški šviesa ar vėjas, pradeda dirginti akį.
Ašarų plėvelė susideda iš trijų sluoksnių: mucininio, kuris užtikrina ašarų prilipimą prie akies paviršiaus; vandens sluoksnio, kuris drėkina ir saugo akį nuo bakterijų bei kitų patogenų; ir lipidinio sluoksnio, apsaugančio nuo vandens išgaravimo. Sutrikus vieno sluoksnio veiklai, kenčia ir likusių sluoksnių funkcionalumas, o tai lemia akių sausumą.
Kas dažniausiai kenčia nuo akių sausumo?
Akių sausumas dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, nes su amžiumi ašarų liaukų veikla silpsta. Tačiau šia problema gali susidurti ir jauni žmonės, ypač tie, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia prie kompiuterių, planšetinių ar mobiliųjų įrenginių, gyvena užterštoje aplinkoje ar sauso oro patalpose. Be to, tam tikros ligos ir vaistai gali sumažinti ašarų gamybą, dėl ko didėja akių sausumo rizika.
Dažniausios akių sausumo priežastys:
- Ašarų gamybos sumažėjimas. Natūralus senėjimo procesas ar hormonų pokyčiai (pvz., menopauzės metu) gali lemti mažesnį ašarų skysčio gamybą.
- Ašarų kokybės pablogėjimas. Sutrikus riebalinių liaukų veiklai, lipidinis sluoksnis tampa plonesnis ir ašarų skystis greičiau išgaruoja.
- Ilgas darbas su ekranais. Žiūrint į kompiuterio, telefono ar televizoriaus ekranus, mirksėjimo dažnis sumažėja, todėl akys mažiau drėkinamos.
- Aplinkos veiksniai. Sausas, dulkėtas ar vėjuotas oras, kondicionavimo įrenginiai sausina akis.
- Kontaktiniai lęšiai ir netinkami akiniai. Netinkami regėjimo korekcijos sprendimai ar lęšių netinkamas naudojimas gali skatinti akių sausumą.
- Ligos ir vaistai. Kai kurios ligos, tokios kaip Sjogreno sindromas, bei vaistai (antihistamininiai, antidepresantai) mažina ašarų gamybą.
- Akių ligos. Blefaritas, konjunktivitas, keratitas ir kitos uždegiminės akių ligos lemia ašarų plėvelės pažeidimus ir sausumą.
Kaip padėti išsausėjusioms akims?
Jeigu jaučiate akių sausumą, svarbu įvertinti jo priežastis ir imtis atitinkamų priemonių. Pirmoji pagalba gali būti paprasta, tačiau sisteminga.
Visų pirma ribokite laiką prie ekranų ir stenkitės kas valandą daryti bent 5 minučių pertraukėles. Per jas atliekamos akių mankštos, tokios kaip žiūrėjimas į tolį ar akių sukaitymas, padeda sumažinti akių įtampą ir atnaujina ašarų plėvelę.
Labai naudingas sprendimas – dirbtinės ašaros, kurias galima įsigyti vaistinėse be recepto. Jos suteikia greitą palengvėjimą ir apsaugo akies paviršių. Jei problemos neišsprendžia įprasti lašai, galima naudoti gelsčius ar tepalus, kurie ilgiau išlieka ant akies.
Taip pat rekomenduojama dažniau būti gryname ore, kur oras natūraliai drėkinamas ir sušviečiama natūralia saulės šviesa, kuri labai svarbi akių sveikatai. Svarbu drėkinti patalpų orą, ypač šildymo sezono metu, naudojant oro drėkintuvus ar valančius filtrus, taip sumažinant akių sausumo riziką.
Poilsio metu stenkitės atsipalaiduoti ir duoti akims poilsio, nevarginant jų skaitymu, televizoriaus ar kitokia įtempta veikla.
Rūkantiesiems patariama mesti ar bent sumažinti cigarečių vartojimą, nes nikotinas mažina natūralią ašarų gamybą ir skatina akių sausumą. Taip pat svarbu apsaugoti akis nuo tiesioginės saulės, vėjo ir dulkių, dėvint tinkamus apsauginius akinius.
Galiausiai, labai svarbu neignoruoti akių sausumo, kaip galimo rimtesnių ligų simptomo. Jeigu akių sausumas stiprėja, lydi paraudimas, skausmas, niežėjimas ar patinimas, būtina kreiptis į gydytoją oftalmologą. Specialistas gali atlikti reikalingus tyrimus, įvertinti ašarų skysčio kiekį ir kokybę bei paskirti tinkamą gydymą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų akių sausumas yra laikinas ir gydomas paprastomis priemonėmis, yra situacijų, kai medicininė pagalba yra neišvengiama. Jei simptomai yra intensyvūs, vargina nuolat ar nepraeina ilgą laiką, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus. Tik gydytojas gali tiksliai nustatyti priežastis ir prireikus paskirti tinkamą terapiją, kuri apsaugos regėjimą ir pagerins gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.