Tirštas kraujas, dar vadinamas hiperkoaguliacija, yra būklė, kai kraujas linkęs pernelyg greitai ir stipriai krešėti. Tokia būklė gali sukelti kraujo krešulių – trombų – formavimąsi, kurie kelia rimtą grėsmę organizmui. Krešuliai gali užkimšti kraujagysles ir lemti pavojingas komplikacijas, tokias kaip plaučių embolija ar insultas.
Kodėl kraujas sutirštėja?
Kraują sutirštinančių priežasčių yra ne viena ir ne dvi. Dažnai jos susijusios su genetiniais faktoriais – žmogus gali turėti polinkį į padidėjusį kraujo krešumą. Pavyzdžiui, viena dažniausių paveldimų trombofilijų yra V Leideno faktoriaus mutacija, randama apie 3-7 proc. gyventojų. Taip pat svarbios ir kitos mutacijos, tokios kaip protrombino 20210A, arba trūkumai tam tikrų kraujo baltymų, pavyzdžiui, baltymų C, S ar antitrombino III. Be genetikos, kraujo tirštėjimą gali skatinti ir įvairios ligos, tokiomis kaip onkologinės ar autoimuninės – pavyzdžiui, vilkligė, kuri paprastai padidina antifosfolipidinių antikūnų gamybą organizme.
Kardu nėštumo metu, hormoninė kontracepcija, ilgalaikis gulėjimas, chirurginės operacijos, rūkymas taip pat prisideda prie kraujo krešumo didėjimo. Be to, kai kurios ligos, pavyzdžiui, policitemija, kai organizme gaminama per daug raudonųjų kraujo kūnelių, lemia kraujo tirštėjimą. Dehidratacija, arba skysčių trūkumas organizme, gali sukelti laikiną kraujo tirštėjimą dėl sumažėjusio plazmos kiekio.
Simptomai, įspėjantys apie sutirštėjusį kraują
Tirštas kraujas ne visuomet pasireiškia aiškiais simptomais, daugeliu atvejų žmonės nejaučia nieko tol, kol nesusidaro kraujo krešulys. Tačiau krešulio formavimosi vieta gali nulemti skirtingus simptomus. Giliųjų venų trombozė dažnai pasireiškia kojų patinimu, skausmu ar šiluma vienoje kojoje. Plaučių embolija, kai krešulys patenka į plaučius, gali sukelti dusulį, krūtinės skausmą ir net kosulį su krauju. Insulto požymiai – staigus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, kalbos ar judesių sutrikimai.
Taip pat netikėtai atsiradusios mėlynės ar kraujavimai gali būti signalas, kad organizme vyksta krešėjimo sutrikimai. Be to, neretai pasitaikantys nespecifiniai simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, nuovargis, mieguistumas ar aukštas kraujo spaudimas, gali būti susiję su padidėjusiu kraujo krešumu. Todėl svarbu, pajutus šiuos požymius, nedelsti ir pasitarti su gydytoju.
Kaip diagnozuojamas kraujo tirštėjimas?
Kaip elgtis, jei nustatomas sutirštėjęs kraujas?
Gydytojas, remdamasis tyrimų rezultatais ir paciento būkle, gali rekomenduoti vaistų vartojimą. Dažniausiai tai būna antikoaguliantai, t. y. kraują skystinantys preparatai, tokie kaip varfarinas, rivaroksabanas ar apiksabanas, kurie mažina trombų susidarymo riziką. Tačiau ne visada reikia vartoti vaistus – kartais pakanka koreguoti gyvenimo būdą.
Gyvenimo būdo korekcijos yra itin svarbios norint sumažinti kraujo tirštėjimo riziką. Reguliarus fizinis aktyvumas skatina kraujo apytaką, todėl ypač svarbu judėti ilgų sėdėjimo periodų metu – pavyzdžiui, skrendant lėktuvu rekomenduojama reguliariai atsistoti ir šiek tiek pasivaikščioti. Taip pat būtina gerti pakankamai vandens, nes dehidratacija gali prisidėti prie kraujo tirštėjimo. Mityboje rekomenduojama dažniau vartoti natūraliai kraują skystinančius produktus, tokius kaip česnakas, imbieras, ciberžolė, cinamonas ar aitrieji pipirai.
Ypatingai rizikingais laikotarpiais, pavyzdžiui, po operacijų, nėštumo metu ar ilgų kelionių metu, vertėtų kreiptis į gydytoją, kuris gali rekomenduoti papildomas profilaktines priemones, pavyzdžiui, kompresines kojines, padedančias išvengti trombozės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.